Genetiškai modifikuotų organizmų nauda ir juose slypinčios grėsmės.
Išvažiuojamojo posėdžio apžvalga
2012 m. balandžio 16 d.
Šių metų balandžio 14 d. LŽSP Vietos bendruomenių iniciatyvų ir kaimo reikalų komitetas kartu su LŽSP Druskininkų skyriumi surengė išvažiuojamąjį posėdį Druskininkuose. Jo metu Miško muziejuje „Girios aidas“ vyko paskaita-diskusija genetiškai modifikuotų organizmų klausimu. Seminaro mintys apžvelgiamos šiame rašinyje.
Genetiškai modifikuoti organizmai šiandien jau nėra naujiena. Prekyboje turime nemažai įvairių iš jų pagamintų maisto produktų, nors, rinkoje jie vos 15 metų. Per tą laiką dar nespėjo pasikeisti net viena juos vartojusiųjų karta, bet susiformavo skirtingos nuomonės šia tema. Vieni genetiškai modifikuotus organizmus vertina kaip siaubą keliančius darinius, kiti laiko išskirtiniais mokslo pažangos objektais. Bet ar tikrai iki galo aišku kas jie yra, kokią naudą neša ir kokią grėsmę savyje slepia? Gal GMO išgelbės pasaulį nuo bado, apsaugos aplinką nuo taršos ar išgydys žmoniją nuo visų ligų?
Kaip žinia genų inžinerija, kurios pagalba kuriami genetiškai modifikuoti organizmai, sudaro galimybę perkelti atskirus genus iš vienų organizmų į visiškai jiems negiminingas evoliuciškai nutolusias rūšis.
Taip augalui įterpiami bakterijos, dumblio ar net ir žmogaus genai, bakterijoms žuvies, kitos bakterijos, žmogaus genai ir t.t. Sukuriami organizmai turintys jų rūšims visiškai nebūdingų savybių. Augalai tampa atsparūs herbicidams ar nuodingi vabzdžiams, liūdnai pagarsėjusios e. coli bakterijos priverčiamos sintetinti vaistus, vitaminus, glutamatus, mielės – citrinos rūgštį, o lašišos auga trigubai greičiau.
Tokie organizmai šiandien jau plačiai naudojami maisto ir lengvojoje pramonėje, farmacijoje, medicinoje, miškininkystėje ar net naftos teršalų išvalymo sferoje. Tačiau dažniausiai, visgi, jie sutinkami žemės ūkyje. Čia jų plotai pasaulyje kasmet vis sparčiai didėja.
Pradėti auginti 1996 m. 1,7 mln. ha plote JAV, genetiškai modifikuoti augalai 2011 m. jau pasiekė 160 mln. ha ir išplito į 30 pasaulio šalių. Daugiausiai jų auginama JAV (45 proc.), taip pat Brazilijoje ir Argentinoje. Kiek mažesni plotai Indijoje, Kanadoje, Kinijoje, Paragvajuje, Pakistane, PAR, Urugvajuje ir kitose šalyse. Juos augina ir aštuonios Europos Sąjungos Šalys.
Pusė visų genetiškai modifikuotų augalų yra soja. Pažymėtina, kad 73 proc. visų pasaulyje auginamos sojos veislių šiandien jau genetiškai modifikuotos. Panaši situacija ir su medvilne (74 proc. veislių GMO). Be jų dar auginami genetiškai modifikuoti kukurūzai, rapsai, cukriniai runkeliai, mėlynžiedės liucernos, papajos, cukinijos, bulvės, tuopos, pomidorai ir paprikos.
Didžioji dalis – 99 proc. – visų genetiškai modifikuotų augalų yra su įterptu atsparumo herbicidui genu ar nuodingi vabzdžiams. Ir tik labai nedidelė dalis – atsparūs virusinėms ir bakterinėms augalų ligoms, praturtinti omega-3 rūgštimis, pakeista krakmolo struktūra ar nenokstantys.
Klausimas ar tikrai šie organizmai yra saugūs ir nekenksmingi aplinkai bei žmogui. Iš tiesų naudojant genetiškai modifikuotus organizmus nerimą kelia jų galimas išplitimas į aplinką, išstumiant esamas rūšis ir negrįžtamai suardant pusiausvyra gamtoje.
Toksiną sintetinantys augalai kelia grėsmę ir naudingiems vabzdžiams, tai pat bitėms. Pastebėta, kad GM augalų žiedadulkėmis mintančių bičių gyvenimo trukmė sutrumpėja trečdaliu, sulėtėja jų perų išsiritimas. Auginant genetiškai modifikuotus augalus sunku išvengti ir jų išplitimo į kaimyninius laukus. Tai kelia rimtą grėsmę ekologiniams ūkiams dėl galimos taršos jais. Kaip žinia, ekologiniuose produktuose GMO neleidžiami. Tuo tarpu JAV auginamose ekologinėse papajose, Meksikoje – kukurūzuose jų jau randama.
GMO negali būti ir ES rinkoje tiekiamame meduje, tačiau bitėms apsilankius genetiškai modifikuotų augalų laukuose meduje ir kituose produktuose randama GMO pėdsakų. Bitininkai dėl to patiria nuostolių negalėdami realizuoti produkcijos. Dėl to Vokietijoje jau vyksta teisminiai procesai.
Nerimą kelia ir galima GMO įtaka žmonių sveikatai. Juk tikrai neaiški alergijų, ar naujai gaminamų toksinų grėsmė. Neramina ir atsparumo antibiotikams plitimas. Įtakos aplinkai ir žmonių sveikatai turi ir herbicidas Roundapas, kuriuo apdorojami jam atsparūs genetiškai modifikuoti augalai.
Šis herbicidas, beje, kenksmingas vandens gyvūnijai (žuvims, vėžiagyviams, moliuskams), ir dirvožemio naudingiems mikroorganizmams, todėl panaudoti didesni jo kiekiai gali įtakoti negrįžtamus pokyčius šiose ekosistemose. Tuo tarpu, auginant Glifosatui (Roundapui) atsparius genetiškai modifikuotus augalus, šio chemikalo panaudojimas padidėja tris kartus.
Tačiau, didžiausią nerimą šiandien kelia su etika prasilenkianti biotechnologijų sritis, kurianti gyvūnų ir žmogaus hibridus. Didžiojoje Britanijoje eksperimentuojama į pelės smegenų ląstelę įterpus žmogaus smegenų ląstelės branduolį, į karvių embrionus – žmogaus genų ir t.t. Laimei, tokių būtybių embrionams leidžiama gyventi iki 14 parų, bet ar esame tikri, jog jie kada nors nepasklis po pasaulį? Gerai, kad nemaža dalis pasaulio šalių, tame tarpe ir Lietuva bei JAV yra Ovjedo konvencijos narės, kuriose draudžiama eksperimentuoti šioje srityje.
Be to, Europos Sąjungoje taikoma griežta politika visų GMO atžvilgiu. Čia šiandien leidžiami auginti ne visi pasaulio rinkoje esantys, o tik du GMO augalai – MON 810 kukurūzai ir bulvės Amflora. Tuo tarpu Lietuvoje jie kol kas visai neauginami. Tačiau mūsų šalies rinkoje jau laisvai prekiaujama Europos Sąjungoje įteisintais iš genetiškai modifikuotų augalų pagamintais produktais.
Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, mūsų prekybos centruose yra 24 pavadinimų aliejai, 7 pavadinimų margarinas, 31 pavadinimo saldumynai, 1 pavadinimo majonezas ir duona, 3 maisto papildai, 96 pavadinimų kulinariniai gaminiai pagaminti iš genetiškai modifikuotos sojos ar naudojant jos produktus. Į Lietuvą įvežami ir genetiškai modifikuotos sojos bei kukurūzų pašarai.
Šių produktų etiketėse nurodoma, kad tai GMO, jei produkte yra 0,9 proc. šių organizmų. Tačiau mėsa, kiaušiniai ir pienas gauti iš genetiškai modifikuotais pašarais šertų gyvūnų neženklinami.
Taip sparčiai šiems organizmams išplitus po pasaulio rinkas, belieka pasverti ar jie tikrai gyvybiškai būti. Skambiai deklaruojama, kad jie kuriami gelbstint skurstančias šalis nuo bado. Tačiau, peržvelgus rinkoje esančius genetiškai modifikuotus augalus, nesitiki, kad jie svarbūs žmonijos išgyvenimui.
Galiausiai, ar tikrai Afrika badauja dėl maisto stygiaus pasaulyje? Juo labiau, kad genetiškai modifikuotus augalus teaugina vos trys šio žemyno šalys (Pietų Afrikos Respublika, Egiptas ir Burkino Fasas). Tuo tarpu, turtingose šalyse propaguojant besaikio vartotojiškumo idėją, žmonės ne tik kenčia nuo nutukimo ir su tuo susijusių sveikatos problemų, bet dar ir kasdien į konteinerius išmeta apie 50 proc. visiškai tinkamo vartoti maisto.
Patiems ūkininkams šių augalų auginimas, taip pat didelės naudos neatneša. GMO jiems šiandien tepadeda tik kovoje su piktžolėmis ir kenkėjais, bet neapsaugo nuo nepalankių klimatinių sąlygų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pernai metais JAV patyrė kukurūzų ir sojų derliaus nuostolius, nepaisant to, kad ryškiai didžioji dalis (atitinkami 94-84 proc.) ten auginamų šių rūšių augalų genetiškai modifikuoti. Įvykiai Indijoje parodė, kad GMO medvilnė dėl nepalankių klimatinių sąlygų, ne tik neatnešė laukiamų pelnų, bet nuo kenkėjų neapsaugojus augalo gaminamam toksinui, nuostoliai gerokai viršijo patiriamus auginant nemodifikuotas veisles.
Iš to galima daryti išvadas, jog naudą GMO neša vienintelėms juos kuriančioms korporacijoms. Ne veltui šiuos produktus atkakliai siekiama išplatinti turtingųjų pasaulio šalių rinkose, prisidengus butaforine badaujančios Afrikos pamaitinimo idėja. Tuo tarpu minėtam žemynui tinkamų veislių (atsparių sausroms, druskožiamiams) kūrimas tikrai net nepajuda iš vietos.
Nors didesnė pusė visuomenės nepalankiai žiūri į genetiškai modifikuotus organizmus ir jų išleidimą į aplinką ar naudojimą maistui, visgi, dalis į šią sritį įsigilinusiųjų, mano, kad reikėtų leisti juos kurti gydymo tikslais. Tačiau ar tikrai verta žavėtis GMO eksperimentais ieškant vaistų nuo vėžio ar kitų ligų, kai neaišku ar jie patys jų neįtakoja? Gal išmintingiau būtų šioje situacijoje pašalinti priežastį, neieškant visiškai nepasvertų būdų kovai su pasekmėmis? Juo labiau, nežinant ką GMO iš tiesų dar savyje slepia.
Galiausiai, atmetus gamtosauginius, ekonominius ar sveikatingumo aspektus, išlieka dar vartotojo teisės žinoti užtikrinimas. Juk vartotojas turi turėti teisę rinktis atsisakydamas GMO. Tuo tarpu šiandien vartotojui peršama šių organizmų, kaip visiškai nekenksmingų ir tapačių įprastiniams produktams idėja. JAV institucijos net nemato jokio reikalo juos atitinkamai ženklinti, nors visuomenė to atkakliai reikalauja. Vartotojo teisės žinoti, beje, neužtikrina ir šiandieninė ženklinimo sistema Europos Sąjungoje.
Todėl, pagrindinis visų žaliųjų organizacijų tikslas turi būti visiškas eksperimentų su šiais organizmais atsisakymas, ne vien gamtos, bioįvairovės ir žmogaus sveikatos išsaugojimo tikslais, bet ir užtikrinat vartotojo teisę rinktis, o kartu apsaugant maisto rinkas nuo stambiųjų GMO korporacijų diktato.
Seminaro dalyviai, išklausę pranešimą, ne tik susidomėję klausinėjo apie GMO, bet ir patys aktyviai išsakė savo nuomonę šia tema. Tuo pačiu dalyviams buvo pristatyta vykstanti parašų rinkimo iniciatyva dėl referendumo suorganizavimo, kurio metu būtų įteisinta galimybė prieš statant Lietuvoje atominę elektrinę, atsiklausti visuomenės nuomonės.
Renginio metu, vyko ir pavasarinė žalioji akcija, kurios metu aktyvūs gamtos mylėtojai Druskininkų miškuose į medžius įkėlė pačių čia pat pasigamintus inkilus.
Virginija Vingrienė
