Antradienio vakarą Lietuvos televizijoje surengti pirmieji debatai, skirti rinkimams į Europos Parlamentą (EP).
Pirmuoju klausimu kandidatų į EP paprašyta pasidalinti nuomone, už kokią Europą jie pasisako.
Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas į EP Linas Balsys teigė, kad jis pasisako už „stiprią Europą”. „Mes pasisakome už tokią Europą, kuri judėtų į priekį kasdien”, – dėstė L. Balsys.
Tautininkų sąjungos kandidatas į EP Julius Panka teigė manantis, kad Europos Sąjungoje (ES) kiekviena šalis turėtų būti savarankiška. „Tautininkų sąjunga vienareikšmiškai pasisako, kad kiekviena valstybė turi būti suveneri ir joje galiotų jos Konstitucija”, – aiškino J. Panka.
Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) pirmininkas ir kandidatas į EP Artūras Melianas sukritikavo ES dėl jos lėtumo, ypač reaguojant į Rusijos vykdomas ekonomines blokadas tam tikrų valstybių atžvilgiu bei agresiją Ukrainoje. „Tie sprendimai Europoje buvo per lėtai daromi”, – sakė A. Melianas.
EP rinkimuose kartu dalyvaujančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Rusų aljanso atstovė Irina Rozova aiškino, jog būtina susitelkti į ES trūkumų šalinimą. „Mes nedingsim iš Europos Sąjungos, tačiau mums netrukdo niekas šalinti trūkumus ir dirbti labiau Lietuvos labui”, – kalbėjo I. Rozova.
Tautininkų atstovas J. Panka akcentavo, jog šiuo metu ES yra tam tikroje kryžkelėje. „Europos Sąjunga yra tartum kryžkelėje, vienos valstybės pasisako už didesnę integraciją, kitos remia federalizaciją. Girdėjom iš Europos vadovų, jog neliks nacionalinių tautų, valstybių. Pastaruoju metu kaip tik stiprinama Europos federacija, iš dalies naikinamas tautiškumas. Valstybės interesams lieka tiek, kiek jos nepasisavina Europos Sąjunga”, – komentavo J. Panka.
Aptarė Putino veiksmus Ukrainoje
Kitas klausimas kandidatams į EP buvo susijęs su ES reakcija į Rusijos agresiją Ukrainoje.
I. Rozova teigė, kad siekiant kažkokio rezultato šiuo klausimu, būtina susėsti prie derybų stalo. „Mes pasisakome už tai, kad mes turėtume prieiti prie derybų. Prie derybų stalo turi prieiti Rusijos, Ukrainos ir Europos Sąjungos vadovai. Manau, kad nėra teisinga, kad Ukrainoje valdžia išrenkama aikštėje. […] Tik per derybas turime priimti sprendimą”, – aiškino I. Rozova.
Tautininkų atstovas J. Panka teigė manantis, kad ES sureaguoti į Rusijos agresiją iš viso nesugebėjo. „ES elgėsi silpnavališkai, apskritai ES nereaguoja principingai. Atplėšė Rusija Krymą, o Prancūzija toliau gamina „Mistral“. Negana to, laivas bus pavadintas „Sevaltopoliu“. Visa tai tik parodo, jog ES elgėsi ypač silpnavališkai ir nepriima jokių rimtų sprendimų Rusijos atžvilgiu”, – komentavo J. Panka.
LiCS atstovas A. Melianas, reaguodamas į I. Rozovos komentarą, aiškino, kad Rusijos veiksmus reikia smerkti. „Labai gaila, kai kandidatai į EP leidžia sau rusiška propagandą daryti”, – sakė A. Melianas, pabrėždamas, kad LiCS smerkia Rusijos agresiją Ukrainoje bei Krymo aneksiją.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Ramūnas Karbauskis aiškino, kad ES bijo imtis kažkokių radikalesnių veiksmų Rusijos atžvilgiu, mat yra priklausoma nuo Rusijos.
„ES trūksta bendros energetikos politikos, todėl Europos šalys nedrįsta imtis veiksmų prieš Rusiją. O ši šalis į sankcijas reaguoja, o be sankcijų, ES turėtų pradėti spręsti bevizio režimo problemas ukrainiečiams, taip juos priartinant prie Europos ir konkrečiai prie Europos sąjungos”, – teigė politikas.
Vertino fiskalinės drausmės politiką
Trečiasis klausimas debatuose buvo susijęs su ES rekomenduojama taupymo politika.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas R. Karbauskis teigė pritariantis, kad finansinė drausmė turėtų egzistuoti. Tuo metu L. Balsys teigė manantis, kad taupymo politika ne visada pasiteisina. Jis kritikavo konservatorių valdytos Vyriausybės veiksmus, apkarpant atlyginimus, pensijas.
„Dabar, brendant iš krizės, reikia baigti skolinimosi politiką”, – aiškino L. Balsys.
„Europos finansinės drausmės įstatymas pirmiausia gelbėjo didžiausius bankus, o mes žinome, kaip bankai pasielgė su tomis lėšomis. Lietuvoje yra gana neteisinga laikytis griežtai to finansinės drausmės įstatymo, nes yra didelė bedarbystė, mažos pensijos, socialinės garantijos. Graikai to išsireikalaus gatvėje, tačiau lietuviai nėra tokie karštakošiai, mes reaguojame į tokias situacijas nuosaikiau”, – savo požiūrį pateikė tautininkas J. Panka.
Tuo metu I. Rozova aiškino, jog reikėtų sunerimti dėl Europos Sąjungos paramos skirstymo, nes, politikės teigimu, dalis tokios paramos išgrobstoma. „Tapo aišku, kad ir Europa vogia, tai yra kad apie 30 procentų ES lėšų, skirtų projektams, buvo išvogti, todėl būtina steigti Europos policiją, kuri turi prižiūrėti tokių lėšų cirkuliaciją bei panaudojimą konkretiems projektams”, – kalbėjo LLRA ir Rusų aljanso atstovė.
Ieškojo euroskepticizmo priežasčių
Ketvirtuoju klausimu debatų dalyviai ieškojo priežasčių, kodėl ES pagausėjo euroskeptikų.
Tautininkų vadovas J. Panka teigė manantis, kad euroskepticizmas nėra problema. „Šis stiprėjimas nėra problema. Tai yra ES kryptis, kuri ėmė ryškėti. ES atsikando multikultūralizmo ir matome, kad kyla patriotinės jėgos”, – aiškino politikas.
Lietuvos žaliųjų partijos vadovas L. Balsys teigė, kad ES darinių nereikėtų abejoti. „Lietuviškieji tautininkai ir kiti, kuriems nepatinka ES, tegul ima valdžią vietiniame fronte. Visi kiti, apart tautinių judėjimų sutinka, kad ES yra geras projektas, taip, jie mato čia problemų, tačiau šis darinys (ES – Alfa.lt) yra geras ir tvirtas projektas”, – dėstė L. Balsys.
R. Karbauskis savo ruožtu pažymėjo manantis, kad ES ne visais klausimais turi bendrą poziciją. „Kai kurios ES jėgos bando primesti kitokią šeimos politiką, o mes pasisakome už tradicinę šeimą. ES kai kuriuose klausimuose neturi bendros pozicijos. […] Mes nesame euroskeptikai, tačiau matome ES trūkumų”, – sakė politikas.
LiCS vadovas A. Melianas, reaguodamas į J. Pankos pareiškimus, priminė radikalių jaunuolių pamėgtą šūkį „Lietuva – lietuviams!” „Pavojinga yra tokia ideologija, o ES yra tolerancijos sąjunga”, – sakė LiCS pirmininkas.
Diskutavo apie religinius simbolius
Penktasis klausimas debatuose buvo susijęs su religinių simbolių naudojimu viešumoje.
LiCS vadovas A. Melianas teigė manantis, kad žmogaus pasirinkimo laisvė šiuo klausimu yra svarbiausia, tačiau būtina atsižvelgti į kultūrinį kontekstą. „Mes pasisakome už žmogaus pasirinkimo laisvę, tačiau vargu, ar gerai nešioti čadras ten, kur kultūros pagrindas yra krikščionybė”, – komentavo A. Melianas.
J. Panka teigė nepritariantis islamo išpažinėjų simbolikai. „Krikščionybė – Vakarų Europos pagrindas, taip tos valstybės ir formavosi. Manau, jog nukryžiuotasis gali būti pakabinamas. […] Pasisakysiu galbūt radikaliai, tačiau islamą Europoje daugiausiai išpažįsta imigrantai. Todėl šios religijos simbolių demonstravimas turi būti leidžiama tiek, kiek jie netrukdo kitiems. Mano nuomone, Lietuvoje, krikščioniškieji simboliai gali ir turi būti, tačiau čadrų čia nereikėtų”, – komentavo tautininkų vadovas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vadovas R. Karbauskis akcentavo, kad religinių simbolių naudojimo viešumoje klausimas nėra toks svarbus. Anot jo, reikėtų susimąstyti apie išmetamo maisto problemą.
LLRA ir Rusų aljanso atstovė I. Rozova teigė sutinkanti, kad mokyklose galėtų būti demonstruojami krikščionybės simboliai.
„Nėra nieko blogo, jeigu mokyklose matyčiau kabantį kryžių”, – sakė politikė.
