Atsakymas akivaizdus ir paprastas – todėl, kad juo nesinaudoja. O jei ir buvo įlipę, turbūt padarė dešimt selfių tokiai progai įamžinti ir išlipo artimiausioje stotelėje. Tai – joks perdėjimas. Per kiekvienus savivaldos, mero ar Seimo rinkimus žurnalistai organizuoja diskusijas apie viešąjį transportą, ir dažnas klausimas politikams – kas atvyko į diskusiją viešuoju transportu? Pakelta ranka tokioje situacijoje tokia reta, kaip Lietuvoje augantys bananai. Vilniaus elitui viešasis transportas – tiesiog nesuvokiama pašalpa vargšams. Jei jiems per brangu – tegul vaikšto.
Todėl Vilniaus savivaldybės taryboje valdančiąją koaliciją sudarantys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Laisvės partijos nariai 2025 m. kovo 5 d. lengvai ir vieningai balsavo už didelį bilietų kainų pakėlimą, o daugumai žmonių aktualiausių 30 min. bilietų kainą faktiškai padvigubino. Pasak sostinės savivaldybės, „preliminariais skaičiavimais, dėl kainos pokyčio papildomai būtų surinkta apie 15 mln. eurų, kuriuos planuojama skirti dar spartesniam viešojo transporto kokybės gerinimui.“
Argumentai „už”
Vilniaus miesto savivaldybės ir jos įmonės „JUDU“ atstovai viešai pateikė keletą argumentų, kodėl reikia branginti viešąjį transportą.
Pirmiausia – bilietų kainos paskutinį kartą buvo keistos 2013 m. liepos 1 d., o per tą laiką gerokai išaugo atlyginimai ir kuro kainos. Antra – šiuo metu miesto biudžetas subsidijuoja 70 % viešojo transporto kainos, o jei nieko nebus daroma, ši dalis greitai išaugs iki 80 %. Todėl, pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vadovo Adomo Bužinsko, kainų pakėlimas leistų užtikrinti „sveiką“ subsidijų santykį.
Tiesa, tas pats konservatorius A. Bužinskas turi ir kitą „sveiko santykio“ kalkuliatorių, kai pateikia savivaldybei (t.y. miesto gyventojams) apmokėti asmenines keliones ar prabangių automobilių nuomą užsienyje kaip komandiruotės išlaidas. Bet nenukrypkime.
Trečias viešai išsakomas argumentas, kodėl reikia didinti viešojo transporto bilietėlių kainą, – esą vienkartinių bilietų kainos nemotyvuoja gyventojų įsigyti nuolatinių bilietų. Galiausiai pabrėžiama, kad reikia papildomų lėšų viešojo transporto sistemos plėtrai į vietas, kur dabar autobusai ir troleibusai važiuoja retai arba išvis nevažiuoja.
Visi šie keturi argumentai nėra neteisingi. Visgi jie ir nėra labai įtikinantys. Nes nėra jokio „sveiko“ subsidijų santykio – viskas priklauso nuo miesto požiūrio ir pasirinkimo (vieni dengia 100 % išlaidų, kiti 0 %). Kainos keltos prieš daugiau nei dešimtmetį irgi nėra savaime argumentas tai daryti. O argumentas, kad esami naudotojai turėtų apmokėti tinklo plėtimo kaštus tiems, kurie pasistatė ar nusipirko namus, kur autobusai nevažiuoja, skamba keistai. Kaip ir idėja kelti kainą, nes žmonės perka vienkartinius bilietėlius – tai gal tiesiog atpiginkit nuolatinius?
Bet esmė visgi ne čia. Yra kita pusė, apie kurią Vilniaus m. savivaldybės ir „JUDU“ atstovai nutyli.
Nutylimi nemokami dalykai
Pradėkime nuo mero V. Benkunsko žodžių, kad „nieko nemokamo ant šios žemės, deja, nėra“. Jo nuomone, viešojo transporto galima ir nebranginti, bet tuomet reikėtų mažinti finansavimą kitoms svarbioms sritims, pavyzdžiui, mokykloms ar ligoninėms. Norėčiau paprieštarauti – mano nuomone, mūsų meras klysta.
Matau begalę nemokamų dalykų Vilniuje.
Pavyzdžiui, asmeninių automobilių sukeliami kamščiai, eismo spūstys ir miestiečių gaištamas laikas juose – nemokami. Oro tarša iš automobilių, didžiausio oro teršalų šaltinio Lietuvoje, taip pat nieko nekainuoja. Sveikatai pavojingos kietosios dalelės, azoto dioksidas, sieros dioksidas, pažemio ozonas, anglies monoksidas, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, benz(a)pirenas, sunkieji metalai, lakūs organiniai junginiai – visiškai už dyką. Kaip ir kvėpavimo takų ligos, astma, širdies problemos ar net priešlaikinė mirtis. Pasak Europos aplinkos agentūros, kasmet Lietuvoje nuo oro taršos sukeliamų ligų miršta apie 3000 žmonių.
Triukšmas, kurį sukelia automobiliai – nemokamas. Miego sutrikimai, stresas, klausos problemos – taip pat. Dažnu atveju nemokama ir miesto erdvė, kurią užgrūda automobiliai, išvažinėtos pievelės ir žaliosios erdvės. Stresas einant pėsčiųjų perėja, kai džipuose sėdinčios damos pamiršta, kur padėjo stabdžius, ar rizika būti partrenktam važiuojant dviračiu kelkraščiu – irgi nemokami. Eismo įvykiai? Taip pat nemokami. Vien 2024 m. Lietuvoje per juos žuvo 123 žmonės, o sužeista 3237.
Putino karas prieš Ukrainą, grasinimai mums, klimato krizės „malonumai“ – karščio bangos, liūtys, sausros – irgi nieko nekainuoja. O viso to priežastis? Mūsų priklausomybė nuo iškastinio kuro, ypač meilė burzgiantiems automobiliams. Kasmet iškastiniam kurui Lietuva išleidžia apie 10 mlrd. eurų – pinigus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai išlaiko Putiną, jo orkus ir karą prieš Ukrainą bei Europą. Tuo tarpu pagal Kiel’io instituto duomenis, per visus tris Rusijos agresijos metus Lietuva Ukrainai skyrė iš viso 1,3 mlrd. eurų.
Taigi, gerbiamas mere, kodėl apie tai nepapasakojus miestiečiams? Juk jie gali pasinaudoti tiek daug nemokamų dalykų. Didelis jūsų nuopelnas.
Nemokamas viešasis transportas
O kas susiję su viešuoju transportu, akivaizdu, kad nei ligoninėms, nei mokykloms pinigų nurėžti nereikia. Netgi nereikia mažinti savivaldybės lėšų V. Benkunsko iniciatyvoms niokoti gamtą.
Pavyzdžiui, 20 mln. eurų akmenims iš Neries traukti – kad patenkintų verslininkų grandiozinės pramoginės laivybos užgaidas. O kur dar krantinių, prieplaukų įrengimas, viso to palaikymas? Tai subsidijos pramogoms ir verslui, kuris ne tik kad neturi visuomeninės naudos, bet, pasak mokslininkų, sunaikintų vieną unikaliausių upių pasaulyje – vieną iš ilgiausių atlantinių lašišų migracijos kelių.
Visgi, gerbiamas mere, niekas nesikėsina nurėžti jums svarbių dalykų ar kitų projektų, kuriems 2025 m. bus skirtas rekordiškai išaugęs 1,56 mlrd. eurų miesto biudžetas.
Klausimas kitas – kodėl bent iš dalies neapmokestiname jau minėtų nemokamų „gėrybių“?
Štai Niujorkas šiais metais įsivedė „eismo spūsčių apmokestinimą“ (angl. congestion pricing) Manhatano centre. Rezultatai po mėnesio:
- Transporto srautai toje zonoje sumažėjo 8–12 %,
- Eismo įvykių skaičius sumažėjo 50 %,
- Viešojo transporto naudojimas išaugo 7–10 %,
- Žmonių apsilankymai centrinėje zonoje padidėjo 4,6 %,
- Mokyklų autobusų vėlavimai sumažėjo 48 %,
- Papildomos pajamos miestui per 20 dienų – 48,6 mln. dolerių (per metus planuojama 500 mln.).
Tokios schemos jau veikia Londone, Stokholme, Geteborge, Milane, Singapūre, San Franciske, Vankuveryje ir daugelyje kitų miestų.
O jei tokia schema Vilniuje surinktų bent per metus 34 mln. eurų (mažiau nei reikėtų pramoginei laivybai Neryje), ne tik nereikėtų kelti viešojo transporto kainų – jis galėtų būti keleiviams teikiamas nemokamai. Kaip tai jau yra Taline (Estija), Dunkerke, Aubagne, Mijė (Prancūzija), Čengdu (Kinija), Hasselte (Belgija), Liuksemburge, Portlande (JAV) ir dar daugelyje kitų miestų.
Iš tiesų nemokamam viešajam transportui Vilniuje pakaktų dar mažesnės sumos. Nebereikėtų gąsdinti miesto gyventojų piktais kontrolieriais ir „zuikių“ autobusais. Merui nereikėtų nuolat samdyti naujų konsultantų, kurie burtų vis naujas apmokestinimo schemas – pagal zonas, laiką ar dar ką nors. Nebereikėtų mokėti gausybei programuotojų ir viešųjų ryšių specialistų, kurie diegia naujas sistemas ir kuria pasakas miestiečiams, kaip jiems tai bus naudinga. Taip pat būtų išvengta blaškymosi su kainodara, kaip vyksta su 30 minučių bilietų atšaukimu ir sugrąžinimu. Galbūt tada meras pagaliau galėtų nuveikti kažką išties reikalingo. O tai jau būtų efektyvumas.
Vilniui, užsikabinusiam Europos žaliosios sostinės 2025 titulą, toks dalykas irgi visai derėtų. Bent jau būtų padaryta kas nors susijusio su žalumu, o ne su gamtos niokojimu ir taršos skatinimu – kaip iki šiol.
Jau nekalbant apie tai, kad mažas pajamas gaunantys, mažiausiai teršiantys ir miestą nuo kamščių saugantys žmonės būtų paskatinti už tai, kad daro gera ir miestui, ir savo kaimynams.
Protestuoti – svarbu
Galbūt Benkunskas ir valdančioji konservatorių bei laisviečių koalicija tiesiog nesupranta, kokią naudą miestui duoda viešasis transportas. Gal jam atrodo, kad juo važinėja kažkokie „neaiškūs“ žmonės, kurių savo aplinkoje nesutinka. Galbūt jis kažkada pabandė važiuoti autobusu, patyrė traumą ir dabar viso viešojo transporto nekenčia. O keldamas bilietų kainą tiesiog nori jam atkeršyti? Galbūt…
Bet faktas lieka faktu – kuo daugiau žmonių naudojasi viešuoju transportu, tuo miestui geriau. Visiems. Net ir pačiam Benkunskui, kuris juo nesinaudoja. Tai kodėl mes neturėtume reikalauti, kad miestui būtų geriau?
Būtent todėl „Fridays for Future Lietuva“, „Extinction Rebellion Lietuva“ ir Gegužės 1-osios profesinė sąjunga balandžio 5 d., 13 val., Europos aikštėje prie Vilniaus miesto savivaldybės organizuoja protestą. Būsiu ir aš, drauge su žaliaisiais. Ateikite ir jūs!
Dr. Svajūnas Plungė yra duomenų analitikas, Varšuvos gyvybės mokslų universiteto docentas ir Lietuvos žaliųjų partijos Tarybos pirmininkas
