Penkios didžiausios ir vertingiausios pasaulio kompanijos (Apple, Microsoft, NVIDIA, Google, Amazon) yra skaitmenizacijos technologijų lyderės. Vien tik šių penkių kompanijų kapitalizacija yra 200 kartų didesnė nei visos Lietuvos metinis BVP. Kokį signalą tai siunčia?
Akivaizdu, kad skaitmenizacija yra didžiausias šio laikotarpio pokytis. Sėkmė sprendžiant skaitmenizacijos problemas lemia ne tik tai, kurios įmonės išliks verslo pasaulyje, bet ir kurios valstybės bus pirmaujančios, o kurios liks užribyje. Suprantama, kad valstybių lenktynėse laimės tos, kurios investuos ir protingai organizuos skaitmenizacijos procesus.
Kas vyksta pasaulyje?
Daugelis valstybių puikiai supranta skaitmenizacijos reikšmę ir skiria jai didelį prioritetą valstybės mastu. Tai įrodo ne tik didelės investicijos į šią sritį, bet ir naujų aukščiausio lygio valstybinių institucijų atsiradimas pastaraisiais metais. Pavyzdžiui, Taivane Skaitmeninių reikalų ministerija buvo įkurta 2022 m., Lenkijoje – jau 2015 m., Ispanijoje Skaitmeninės transformacijos ir civilinės tarnybos ministerija įkurta 2023 m., Japonijoje skaitmenizavimą koordinuoja 2021 m. įkurta Skaitmeninė agentūra, o Pietų Korėjoje Mokslo ir informacinių technologijų ministerija veikia nuo 2017 m.
Ką tai reiškia? O gi tai, kad skaitmenizavimo klausimai nėra išbarstyti tarp daugelio
institucijų, kurių kiekviena „išradinėja dviračius” ir kurių vadovams smegenys užstriginėja išgirdus IT klausimus.
Tai reiškia, kad kompetencijos yra sukoncentruotos, atsakomybės aiškios, o resursai ir prioritetai yra strategiškai planuojami.
Be to, skaitmenizacijos klausimai turi tiesioginę prieigą prie aukščiausio lygio sprendimų priėmimo vyriausybėse. Šiuos klausimus pristato ir aiškina ne kokia nors garbanota tiktokinė žvaigždutė, o profesionalas, gerai išmanantis IT technologijas, suvokiantis jų vystymosi pasaulines tendencijas ir turintis pagrindinį prioritetą – skaitmenizacijos vystymąsi šalyje. Be to šis žmogus dar turi ir kompetentingą komandą ir instituciją skirtą šiai sričiai.
Kodėl tai svarbu? Todėl, kad niekas savaime nevyksta. Skaitmeninė transformacija viešajame sektoriuje ir versle neįmanoma be skaitmeninės infrastruktūros Elektroninių paslaugų integracija be kibernetinio saugumo. O kur dar naujos gynybos priemonės (tokios kaip dronų plėtra ir elektromagnetinės kovos priemonės), kurioms reikia naujų kompetencijų.
Duomenų atvėrimas ir apsauga, skaitmeninių įgūdžių ugdymas, skaitmeninės įtraukties skatinimas, inovacijų ir technologijų plėtra (pvz., dirbtinis intelektas ir blokčeinas), elektroninės valdžios paslaugos, skaitmeninės ekonomikos strategijos, e. verslo skatinimas. Visa tai ne šiaip raktažodžiai. Jie turi veikti sinergijoje su teisės aktų reguliavimu ir politikos formavimu, parama moksliniams tyrimams ir inovacijoms IT sektoriuje bei tarptautiniu bendradarbiavimu.
Kaip yra Lietuvoje?
Lietuvoje skaitmeniniai klausimai yra tvarkomi LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijos struktūroje esančiame Skaitmeninės darbotvarkės departamente, kuriame dirba 12 specialistų.
Be to, LR Susisiekimo ministerijos Ateities susisiekimo politikos grupėje dirba dar 4
specialistai, atsakingi už elektroninių ryšių klausimus, daugiausia 5G ryšio plėtrą.
Taigi, iš viso 16 specialistų ir vadovų sprendžia šalies skaitmenizacijos klausimus. Jų darbo skelbimuose nurodytas atlyginimas yra apie 1500 eurų „į rankas“ per mėnesį. Tai galbūt tinka pradedantiesiems raštininkams, tačiau niekaip nepritrauks kompetentingų IT sektoriaus specialistų. Štai tokie yra mūsų pajėgumai. Ar tai daug, ar mažai?
Norint tai suprasti, reikia palyginti. Pavyzdžiui, mano mylimos Martyno Mažvydo
bibliotekos darbuotojų skaičius 2024 m. yra 541 specialistas. Nors atlyginimas bibliotekoje yra šiek tiek mažesnis, akivaizdu, kad vienos bibliotekos resursai Lietuvoje yra apie 34 kartus didesni nei tie, kurie skirti koordinuoti ir spręsti visus šalies skaitmenizavimo klausimus.
Bet gal nieko nereikia daryti? Gal viskas susitvarkys savaime? Pažvelkime į vieną
skaitmenizacijos pavyzdį – e.sveikatą. Nuo 2005 m. pradėjusi veikti sistema pareikalavo 40 mln. eurų investicijų. Tačiau, pasak pačių gydytojų, ši sistema ne gerina, o blogina jų darbo sąlygas. Sistema nuolat lūžta, stringa, dėl ko gydytojai priversti dirbti viršvalandžius. Registrų centras teigia, kad e.sveikatos konsultantai kas mėnesį sulaukia 1,5 tūkst. skambučių ir 1 tūkst. elektroninių laiškų.
Taigi, neskirdami pakankamai resursų ir kompetencijų valstybei tinkamai koordinuoti tokius klausimus, jau 20 metų esame priversti investuoti milijonus eurų į vis dar neveikiančios IT sistemos taisymą. Tai taip pat kainuoja brangų gydytojų laiką, kurie vietoje gydymo žiūri į ekranus, kurie nieko nerodo. Dėl to kenčia (arba miršta) ir pacientai, kurie laiku negali gauti tinkamų paslaugų, nes gydytojai gaišta laiką bandydami susitvarkyti su stringančia sistema.
Kompetencijų, koordinavimo ir investicijų trūkumas skaitmenizacijos srityje mums kainuoja labai daug. Tai yra nuostoliai, kuriuos valstybė patiria kiekvieną dieną ir dėl nuolat pasikartojančių absurdiškų situacijų. Pavyzdžiui, 2020 m., kai lietus užliejo e.sveikatos serverį, ši sistema neveikė savaitėmis, o duomenys pradingo. Tai tik vienos sistemos pavyzdys. Valstybėje yra daug tokių sistemų ir skaitmenizacijos problemų.
Kompetentinga skaitmenizacija būtina žaliajai transformacijai
Kompetentingai vykdoma skaitmenizacija yra esminis įrankis, padedantis įgyvendinti ir žaliąją transformaciją. Susiduriame su daugeliu kompleksinių problemų, kurias turime spręsti vienu metu, tačiau nenorime atsisakyti komforto ir grįžti į akmens amžių. Vienintelis įrankis, galintis pasiūlyti šiuolaikiškus sprendimus, yra skaitmenizacija.
Skaitmenizacija suteikia galimybes realaus laiko duomenų analizei, poveikio prognozėms ir įvairių skaitmeninių matematinių modelių naudojimui. Tai leidžia įvertinti politikos priemonių poveikį dar prieš jas įgyvendinant realybėje, taip žymiai sumažinant klaidų riziką ir jų kaštus visuomenei. Mums reikia spręsti problemas efektyviai, o jei dirbtinis intelektas ar didžiųjų duomenų analizė gali tai padaryti greičiau ir pigiau, kodėl mes čia taupome centus dėl to prarasdami milijonus?
Kompetentinga skaitmenizacija yra būtina ir energetikos transformacijai. Išmaniosios energetikos sistemos, tokios kaip išmanieji tinklai, leidžia efektyviau naudoti energiją, sumažinti nuostolius ir skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių integraciją. Tokios sistemos gali realiuoju laiku reguliuoti energijos vartojimą, paskirstyti apkrovas bei optimizuoti energijos gamybą ir tiekimą. Tai ne tik padeda taupyti pinigus, bet ir mažina anglies dioksido išmetimus.
Prisitaikymas prie klimato kaitos taip pat reikalauja skaitmenizacijos. Suprantama, kad klimato šiltėjimas artimiausiu metu nesustos, ir teks susidurti su vis daugiau ekstremalių įvykių. Tam reikia paruošti infrastruktūrą, įvairias gelbėjimo institucijas, numatyti sprendimus. Turime jau dabar galvoti apie ateitį, modeliuoti įvairius klimato scenarijus ir analizuoti, kur ir kokių pokyčių reikės pasiruošiant jiems. Tai tik keletas pavyzdžių, kur skaitmenizacija yra pagrindinis sėkmės elementas.
Ką reikia daryti?
Pirmiausia reikia pripažinti, kad kompetentingai vykdoma skaitmenizacija yra ne mažiau svarbi mūsų valstybei nei gynyba. Tankai ir patrankos gali sugriauti ir sunaikinti, bet jos nesukurs sėkmingos Lietuvos ateities.
Tuo tarpu, jei neinvestuojame į skaitmenizaciją arba vykdome ją nekompetentingai valstybės mastu, mes ne tik nekuriame sėkmingos ateities, bet prarandame laiką, pinigus ir net gyvybes šiandien. Būdami taupūs šioje srityje, mes kuriame lūzerių valstybę ateityje.
Vienas paprastas, bet esminis žingsnis, kurį reikėtų padaryti – paskirti kompetentingą asmenį, atsakingą už skaitmeninius reikalus, skirti reikiamus resursus kompetentingai komandai surinkti, suteikti jam/jai įgaliojimus koordinuoti ir strategiškai vystyti valstybės skaitmenizavimo procesus, ir užtikrinti prieigą prie aukščiausio lygio sprendimų priėmimo. Tam puikiai tiktų Skaitmenizacijos ministerija.
dr. Svajūnas Plungė yra duomenų analitikas, Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininkas
