You are currently viewing Dr. Helga Marija Kauzonė. PSDF biudžeto „augimas“, arba Apsimeskime, kad bus geriau

Dr. Helga Marija Kauzonė. PSDF biudžeto „augimas“, arba Apsimeskime, kad bus geriau

Biudžetas šiuo metu opus klausimas Seime. Kol valdančioje koalicijoje dėl valstybės biudžeto „dūžta lėkštės“, verta nepamiršti ir labai svarbaus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Nors teoriškai būtų galima pasidžiaugti jo augimu iki 3,5 mlrd. eurų, iš tiesų dėl biudžeto projekto kyla nemažai klausimų.

Nepaisant skelbiamo 411,2 mln. eurų (13,5 proc.) augimo, atidžiau pažvelgus į skaičius atsiveria biudžeto nenuoseklumas. Netgi kirba nerimą keliantis klausimas ar užteks finansavimo svarbiausioms sveikatos priežiūros sritims?

Biudžeto augimu nepraleista progos pasidžiaugti garsiai ir viešai, tačiau realybėje jo padidėjimo ligoninės ir poliklinikos, panašu, nelabai pajus. Kitaip tariant, nors biudžetas ir didėja, tai nereiškia, kad poliklinikų bei ligoninių finansavimas automatiškai išaugs. Kodėl?

Biudžeto naujovės

Kitų metų PSDF biudžeto struktūroje nemažai pakitimų ir naujovių. Pavyzdžiui, išlaidos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui kitų metų biudžete priskirtos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms, nors pernai buvo atskirtos.

Tai reiškia, kad bendras šių sričių finansavimas padidėjo vos 6,88 proc. O kaip atskleidė Seimo narys Julius Sabatauskas, iš tiesų išlaidos reabilitacijai, Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, sumažėja daugiau nei 12 proc., nors šios srities lėšų poreikis, pagal Vyriausybės skaičiavimus, yra didesnis nei pernai. Įdomu būtų sužinoti, kas gi lėmė tokį sumažėjimą? Kuo staiga nusikalto reabilitacijos sritis? 

Dar didesnį rūpestį kelia išlaidų ortopedijos techninėms priemonėms ir vaistams apjungimas į vieną išlaidų straipsnį. Jas sujungus bendras šių sričių finansavimas, palyginus su šių metų biudžetu, paauga tik 5,38 proc. 

Kiek tiksliai bus investuota į ortopedijos technines priemones, taip ir neaišku. Painiava, kitaip nepavadinsi. Tokia apjungimo strategija sudaro sąlygas slėpti faktinį šių rinkai ir interesams jautrių  priemonių finansavimo mastą.

Įspūdingai iš pirmo žvilgsnio atrodo sveikatos programų finansavimas, išaugęs beveik ketvirtadaliu. Tačiau kyla klausimas, kaip šios lėšos bus naudojamos, ypač atsižvelgiant į tai, kad daug programinių lėšų atitenka privačioms gydymo įstaigoms. Tai verčia abejoti, ar valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos gauna reikiamo dėmesio ir investicijų.

Įdomu, kad PSDF biudžete atsirado naujas išlaidų straipsnis – valstybės deleguotoms funkcijoms, kuriam skirta 167,3 mln. eurų. Tačiau neaišku, kaip šios lėšos bus panaudotos ir ar jos tiesiogiai prisidės prie sveikatos priežiūros kokybės gerinimo.

Prognozuojama, kad kitąmet PSD įmokų suma didės 18 proc. Tai susiję su minimalios mėnesinės algos (MMA) padidėjimu, kuris lemia didesnes įmokas į PSDF. Tiesa, faktinis augimas iš tiesų yra mažesnis ir siekia vos 13,48 proc.

Ar pasidžiaugs medikai didesnėmis algomis?

Lietuva pagal medikų atlyginimus rikiuojasi Europos Sąjungos dugne, tad kiekvienas jų algų pakėlimas yra gyvybiškai reikalingas. Medikų darbo užmokestis kitais metais turėtų didėti atsižvelgiant į MMA augimo procentą. Anot Finansų ministerijos, slaugytojai vidutiniškai kitąmet „į rankas“ gaus 122 eurais daugiau, rezidentai – 189, gydytojai – 259.

Tačiau vargu, ar gydytojų ir slaugytojų algos augs tokiais pačiais tempais. Kodėl? Ogi dėl suplanuoto riboto finansavimo poliklinikoms ir ligoninėms – asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms skirta tik 6,88 proc. daugiau lėšų nei pernai. Tai reiškia, kad medicinos personalui procentinis algos padidėjimas numatytas ženkliai mažesnis nei MMA, kuri augs dešimtadaliu.

Naujovės, painiava ir neaiškumai – tokia kitų metų PSDF biudžeto sudėtis. Apmaudu, kad skelbiamas PSDF biudžeto augimas gali būti ne toks naudingas, kaip manyta anksčiau. Nors pabrėžiamas biudžeto išaugimas, tačiau faktinis finansavimas konkrečioms sveikatos priežiūros sritims atrodo nepakankamas ir netgi klaidinantis. Tai kelia klausimą, ar valdžios institucijos geba efektyviai valdyti ir skirstyti lėšas svarbiausiems sveikatos sektoriaus poreikiams? O gal atbulai veikiama tyčia privataus sektoriaus naudai ir valstybinio nenaudai?

Dr. Helga Marija Kauzonė yra sveikatos politikos ekspertė, Lietuvos žaliųjų partijos Valdybos narė