Jonavoje vyko konferencija „Šiandieninės miesto želdynų problemos ir perspektyvos“. Renginys buvo skirtas visuomenei, želdinių specialistams, architektams ir savivaldybių tarnautojams. Konferencijoje buvo aptarti miesto želdynų klausimai, savivaldybių vykdoma politika ir rekomendacijos jos gerinimui.
Renginį pradėjo menininkė Auksė Petrulienė, Jonavos miesto Ramybės skvere bei Kultūros centro Meno galerijoje pristatydama savo darbų parodą „Pyktis ir protestas. Pokytis“. Autorė, būdama aktyvi Kauno visuomenininkė ir medžių gynėja, 2017 m. rugpjūčio mėnesį kartu su kitais aktyviais piliečiais gelbėjo A. Smetonos alėjos kaštonus Kaune, nesitraukdami nuo jų, siekiant bent jau laikinai išsaugoti medžius nuo iškirtimo, kol bus atlikta ekspertizė ir objektyviai išsiaiškinta jų būklė. Pilietinės drąsos ir protesto prieš miesto želdinių naikinimą metu išgyventas liūdesys, pyktis ir kiti jausmai, kilę dėl iškirstų medžių, buvo išreikšti jautriais piešiniais, primenančiais vis dar neužgijusias, skausmingas miesto žaliojo veido Kaune žaizdas.
Konferencijos pranešėjai aptarė želdinių problemas Lietuvos miestuose, senųjų medžių išsaugojimo galimybes, kraštovaizdžio projektų derinimo iššūkius, naujų medžių parinkimo bei sodinimo problemas. Renginyje dalyvavo įvairių Lietuvos rajonų savivaldybių tarnautojai, mokslininkai, dendrologai, kraštovaizdžio architektai, praktikai, visuomenės atstovai, studentai, kiti asmenys, besidomintys gamta ar gyvenamųjų teritorijų tvarkymu.
Istorinę Jonavos miesto želdynų ir želdinių raidą apžvelgė miškininkė, kraštovaizdžio specialistė Dovilė Lileikienė (Lietuvos žaliųjų partijos Jonavos sk. pirmininkė). Miesto želdinių analizės svarbą tolimesniam jų pertvarkymui pabrėžė dendrologė, miškininkė dr. Lina Straigytė (ASU Miškų ir Ekologijos fakulteto docentė). Utenos miesto želdynų vystymą pristatė kraštovaizdžio architektė Jūratė Paragytė (Utenos r. savivaldybės Architektūros skyriaus vyr. specialistė). Kaip yra svarbu užtikrinti sumedėjusių augalų gerovę ir apsaugą pasakojo ir konkrečiais pavyzdžiais iliustravo Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Devenis. Antrapogeninį faktorių miestų medžiams XXI a. Lietuvoje nagrinėjo Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas. Savivaldybės funkcijas nuo miesto želdynų sistemos kūrimo iki pat želdinio priežiūros pristatė bei analizavo Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos pirmininkas Mantas Pilkauskas (Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius).
Konferencijos pranešėjai išreiškė rūpestį dėl Lietuvos miestų, netgi didmiesčių medžių, kaip yra svarbu juos nuolat ir tinkamai prižiūrėti, jais rūpintis, užtikrinti ir ginti urbanistinėje aplinkoje augančių medžių teises. Buvo atkreiptas dėmesys, kaip svarbu išmanyti bent jau dendrologinius pagrindus – ne tik savivaldos specialistams, bet netgi ir politikams. Pvz., nufotografuota tamsesnė centrinė medžio kamieno dalis (parodyta laikinosios sostinės merui, savivaldos tarnautojams, o vėliau atkartojamas kaip argumentuotas pagrindas naikinti medžius), buvo neteisingai interpretuota kaip puvinys, nors ji gali būti netgi tvirtesnė už kitas morfologines medžio dalis.
Renginio metu taip pat buvo apžvelgta ir užsienio praktika, kitų valstybių miestuose vykdoma medžių priežiūra, pristatyti šiuolaikiški metodai (pvz., tomografija), prietaisai, kurių pagalba galima tiksliai nustatyti želdinių būklę, pažeidimų lygį (pvz., puvinys gali būti lokalizuojamas įvairiame aukštyje ir gylyje). Taip pat pažymėta, kad tinkama ir kvalifikuota želdinių priežiūra gali padėti išsaugoti daugiau miesto medžių, nes jais metų metais nesirūpinama arba skiriamas minimalus dėmesys. Nebereikėtų kirsti pažeistų medžių, o vietoje jų pirkti ir sodinti naujus, nes tinkamai prižiūrimi senieji medžiai būtų puoselėjami ir galėtų toliau žaliuoti miestų erdvėse.
Renginį inicijavo Lietuvos žaliųjų partijos Jonavos skyrius, bendradarbiaudamas su Lietuvos dendrologų draugija, Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto mokslininkais, kraštovaizdžio specialistais.
Už nuotraukas dėkojame jų autoriui Dariui Petruliui.
