Svajūnas Plungė. Kada išsižadėsime meilės Putinui?
Šventajame rašte yra eilutė: „kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?“. Šiandien tokią situaciją matome Lietuvoje, stebėdami į Vokietijos pusę nukreiptus vertinimus. Tik ar kritikuodami Vokietijos…
Praėjo lygiai 36 metai nuo globalia branduoline katastrofa pripažintos avarijos Černobylio atominėje elektrinėje. Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste ši sukaktis nusidažo dar įvairesnėmis spalvomis ir dar stipriau verčia iš naujo įvertinti branduolinės energetikos grėsmes bei apmąstyti mūsų reakciją į vis pasikartojančius siūlymus plėtoti šį energijos gamybos būdą.
Dvejus metus trukusi koronaviruso pandemija pagaliau pasiekė finišo tiesiąją ir po truputį traukiasi užleisdama vietą kitoms aktualijoms. Visa tai leidžia tikėtis, kad pervargusiai medikų bendruomenei pagaliau išaušo laikas atsikvėpti. Minint Lietuvos medicinos darbuotojų dieną, būtent to ir norisi palinkėti. Tik ar tokioms viltims bus lemta išsipildyti?
Nors aistros po Sausio 13-osios įvykių po truputį vėsta, kyla vis daugiau klausimų, kaip pasiruošti artėjantiems Vasario 16-osios ir kitų valstybinių švenčių minėjimams, kad išvengtume dar vienos pasipiktinusių protestuotojų riksmų lavinos (o gal ir rimtesnių padarinių). Kur suklupome leisdami šiai situacijai susiklostyti, ką Lietuvos policija galėjo daryti kitaip ir kokias pamokas iš viso to išmokome?
Šią savaitę Seimas atmetė siūlymą, galintį ženkliai prisidėti prie oro taršos ir nuo jos mirštančių Lietuvos žmonių skaičiaus mažinimo. Omenyje turiu automobilio taršos mokestį reformuojantį įstatymą. Balsuodami Seimo nariai pademonstravo savo atsakomybės ir toliaregiškumo lygį. Kviečiu susipažinti su pavardėmis tų, kuriems politinis išskaičiavimas pasirodė svarbiau nei išsaugoti Jūsų sveikatą ir pilną piniginę.
Pandemija, infliacija, santykiai su Kinija ir Baltarusijai – ne vienintelės krizės, su kuriomis susiduria Lietuva. Jau tris dešimtmečius mūsų valstybės pamatus tarsi termitai graužia menkstantys demografiniai rodikliai. Ar dar galime sustiprinti klibančius pamatus ir kokie sprendimai gelbėtų?
Naujieji metai žymi naują pradžią. Duodame pažadus sau keisti įpročius: daugiau sportuoti, skaityti, imtis įgyvendinti senas svajones. Aplinkai neabejingų žmonių pasižadėjimai susiję su klimato krizės aliarmu: mažiau ar jokios mėsos, daugiau kelionių viešuoju transportu ir pėsčiomis, jokio perteklinio plastiko ir t.t. O kokias Naujųjų metų rezoliucijas turėtų duoti mums visiems žaidimo taisykles nustatantys politikai?