Šaltinis: http://www.komentaras.lt
Praėjus daugiau nei pusantrų metų po Fukušimos tragedijos, atrodo, jog kova su 2011 m. kovo 11,12,14 ir 15 d. apgadintais reaktoriais dar toli gražu nesibaigė. Nutylimos informacijos gausa ir įvykiai, susiję su referendumu Lietuvoje, paskatino vieną iš „Lietuvos žaliųjų sąjūdžio“ partijos įkūrėjų Saulių Lapienį parengti paskaitą, kurioje pateikiami ganėtinai šokiruojantys faktai apie šią atominę Japonijos nelaimę ir apskritai atominę energetiką. Teigiama, jog Fukušimos tragedija ne tik prilygsta, tačiau pranoksta Černobylio sukeltas pasekmes. Be to, negalima atmesti nutylimos galimybės, jog viename iš elektrinės blokų vis dar gali įvykti pakartotinių avarijų ar net sprogimų. Kita vertus, pripažįstama, jog ši nelaimė daug ko pamokė kitas valstybes, pavyzdžiui, ruošiantis tam pačiam Sandy uraganui JAV buvo pasiruošta kur kas išmintingiau ir atsakingiau.
S. Lapienis teigia, jog Fukušimos istoriją ir apskritai atominės energetikos perspektyvas lydi didžiulė masė medžiagos, kuri nušviečia šią istoriją įvairiais pjūviais – energetiniais, technologiniais, socialiniais, ekonominiais, etiniais. Pats žaliųjų atstovas teigia rinkęs medžiagą nuo pat nelaimės pradžios, sekė visus galimus šaltinius. Deja, ši medžiaga viešumą pasiekia nedaugeliu kanalų ir dažnai pateikiama gana iškraipytai. Daug kas nutylima, todėl mažai žmonių žino, jog avarijos tęsinio, įskaitant sprogimą, tikimybė iki šiol yra pakankamai didelė. S. Lapienis pastebi ir akivaizdžius informacijos šalinimo iš įvairių tinklapių atvejus.
Fukušimos avarija – žmogaus klaida
Vienas iš esminių S.Lapienio pateikiamų teiginių, kuriuos suformulavo speciali Japonijos parlamento komisija – Fukušima yra žmogaus klaida, o ne stichijos pasekmė. Pirmiausiai atkreiptas dėmesys į gana nevykusią Fukušimos elektrinės konstrukciją.
Paminėtina, jog tai buvo pirmoji elektrinė Japonijoje. Jau pačioje statybų pradžioje buvo padaryta didelė klaida. Statant elektrinę buvo nukastas vandenyno krantas ir elektrinės aukštis virš jūros lygio sumažėjo net 25 metrus. Istoriniuose įrašuose minima, jog Japonijoje maždaug prieš 200 metų yra buvę ir bangų virš 30 m., o čia paliktas vos 10 m paaukštinimas!
Kadangi Japonija – žemės drebėjimų ir cunamių kraštas, galima teigti, jog elektrinė buvo tiesiog užprogramuota avarijai. Dabar toks aplaidumas būtų draudžiamas – statant elektrinę yra privaloma atsižvelgti į istorinius įrašus, susijusius su gamtos stichijomis.
Beje, tokia Fukušimos elektrinės statyba buvo vykdoma dėl dviejų priežasčių. Viena jų pakankamai objektyvi – negalima buvo statyti tokio pavojingo objekto ant minkšto pakrantės grunto, ant kurio jis galėtų smegti. Antra priežastis tiesiog taupumo sumetimais – nebereikėjo tokių galingų vandens siurblių, kuriais vandenį aušinimo sistemoms reikėtų padavinėti į 35 m aukštį.
Dar viena sunkiai suvokiama konstrukcijos klaida – panaudotų kuro strypų aušinimo baseinai, kurie įrengti ketvirtame aukšte, 30 m aukštyje. S. Lapienis tokį sumanymą vadina visišku idiotizmu. Būtent ketvirtas elektrinės blokas, kuriame įmontuotas Hitachi reaktorius iki šiol yra kritinėje būklėje dėl tokios baseino konstrukcijos. Baseinas yra pakrypęs, todėl didesnis nei 6 balų žemės drebėjimas gali baigtis šio baseino kritimu žemėn. O 6 balų drebėjimas šiame regione tikrai nėra didelė retenybė. Tokiu atveju elektrinėje vis dar esančios ir aušinamos panaudotos kuro rinklės liktų be aušinimo ir atsirastų reali grėsmė atominiam sprogimui.
Ketvirtasis elektrinės blokas – ne vien Japonijos problema
Ketvirtasis Fukušimos elektrinės blokas tikrai nėra vien Japonijos problema. Į įvykio vietą atvykęs JAV senatorius Ron Wyden pripažino, jog ketvirtasis elektrinės blokas yra vienas iš jo šalies nacionalinio saugumo klausimų. Nelaimės atveju radiacija greitai pasiektų Vakarinę JAV pakrantę. Ko gero, dabartinė ketvirto elektrinės bloko būklė yra apskritai viena didžiausių problemų visam Šiauriniam Žemės pusrutuliui. .
Be to, atkreipiamas dėmesys, kad ši avarija gali „padėti“ teroristams planuoti savo išpuolius. Dabar teroristai žino, jog tereikia lėktuvams pataikyti į stogus ir prakiurdyti baseinus, ir sprogimas, netekus aušinimo sistemos, būtų neišvengiamas.
Lietuvai galioja tas pats: numatoma Hitachi elektrinės konstrukcija tokia pati – su baseinu 30 metrų aukštyje po nelabai tvirtu stogu.
Nutylima plutonio grėsmė
Pavojingas pasekmes sukėlė ir trečiasis reaktorius, kuris buvo varomas urano-plutoniu mišiniu. Plutonis yra laikomas pačiu pavojingiausiu elementu. Apskaičiuota, jog keliasdešimt kilogramų šios medžiagos užtektų visai žmonijai sunaikinti (1 g užtektų 200 000 žmonių). Palyginimui, iš viso Žemėje yra pagaminta 500 tonų plutonio. Energetine prasme plutonis yra ekonomiškesnis už uraną, nes energijos gamybai jo reikia gerokai mažiau. Tačiau jis geriausiai tinka ir branduolinio ginklo gamybai.
Fukušimoje nutekėjęs radioaktyvus vanduo pateko į vandenyną, šiuo atveju Japonijai pasisekė, jog jis nepateko į orą. Japonijai, kaip antro pasaulinio karo agresorei, ir remiantis Japonijos konstitucija tokio kuro apskritai negalima buvo gamintis, tačiau, manoma, jog šalį jis pasiekė padedant JAV.
S. Lapienis užsimena, jog Lietuvoje galimai taip pat galėjo būti sodrinamas plutonis, tačiau šį faktą tyrusi mokslininkų komisija savo ataskaitoje teigė, jog tokios veiklos požymių nenustatyta.
Tai, jog į atominę energetiką ilgą laiką buvo žiūrimą pro pirštus, atskleidžia ir dar vienas gąsdinantis faktas apie plutonį. Ši medžiaga yra kai kurių dirbtinių Žemės palydovų kuras. Palydovai anksčiau ar vėliau pradės kristi žemėn ir nežinoma, kokių pasekmių galima susilaukti. Iš viso erdvėje yra per 200 palydovų, kol kas nukritę tik du iš jų – laimei „sėkmingai“. Nors ir tiems dviem „laimingai“ nukritusiems į vandenyno gelmes kada nors teks suirti ir pradėti skleisti radiaciją. Kiekviename iš tų 200 palydovų yra apie 500 g itin radioaktyvaus plutonio.
Nežinia dėl gruntinių vandenų
Nors akivaizdžiai matomų atominių sprogimų Fukušimoje ir nebuvo, tačiau S. Lapienis mano, jog tai nėra avariją lengvinanti aplinkybė, o netgi atvirkščiai. Iki šiol nėra žinoma, ar pro reaktorių korpusų dugnus pratekėjusi radioaktyvi lava, kurios temperatūra siekia 10 – 15 tūkst. laipsnių, nėra pasiekusi gruntinių vandenų. Ko gero, tokia medžiaga galėjo prasirausti pro reaktorius apsaugančią betono pagalvę ir patekti į žemės sluoksnius. Jeigu tai būtų patvirtinta, šalis mažiausiai 100 metų gali neturėti geriamo vandens. Be to, susilietusi su požeminiu vandeniu, tokia medžiaga vėl galėtų sprogti, įvyktų situacija aprašoma kaip Kinijos sindromas.
Kas reaktorių viduje – nežinoma
Apskritai galima tik spėlioti, kas dedasi pačių reaktorių viduje. Pirmajame reaktoriuje tokia radiacija, jog į ją negalima leisti ne tik žmogaus, tačiau ir roboto, kadangi technika joje tiesiog neveikia.
Išmatavus radioaktyvumą ir apsvarsčius pasekmes Fukušimoje nustatyta, jog avarija pasiekė pavojingiausią 7 atominės energetikos incidentų kategoriją. Iki šiol tokia kategorija buvo nustatyta tik Černobylyje. Maža to, kai kurie specialistai tvirtina, jog Fukušima netgi viršijo 7 lygmenį, kadangi nelaimės metu nukentėjo ne vienas, o daugiau reaktorių. Todėl jau yra pateikti specialistų pasiūlymai praplėsti atominės energetikos incidentų skalę iki 8.
Be to, S. Lapienio nuomone, tai, jog atominių elektrinių reaktoriai nesprogo ir neišsklaidė visų dalelių, dar blogiau. Dabartinėje situacijoje pasekmes likviduoti sunkiau, kadangi radiacijos šaltinių vis dar negalima pasiekti. Sprogimo metu radiacija bent jau būtų „išsivaikščiojusi“.
Vienas svarbiausių faktų apie atominę energetiką – radiacija apskrenda aplink pasaulį. Be to, ir iki šiol vyksta radioaktyvaus vandens nuotėkis į Ramųjį Vandenyną Anksčiau tai buvo tik su urano kuru susijusios avarijos, kurių poveikis likusiam pasauliui nėra toks žymus, tačiau jei nelaimė nutiktų su plutoniu, užtektų visiškai nedidelio kiekio paveikti visą žmoniją.
Pateikiamos ir žmogaus klaidos likvidavimo metu. S. Lapienis komentuoja Japonijos parlamento komisijos išvadas ir teigia, jog buvo daroma tiesiog viena klaida po kitos. Pavyzdžiui, žmonėms net nebuvo sakoma, kodėl jie yra evakuojami. Raminama, jog evakavimas yra laikinas. Pasigesta elementaraus žmogiškumo.
Galbūt prie nelaimės prisidėjo ir Japonijos kultūrinis mentalitetas. Tautoje suformuotas tvirtas ir klusnus požiūris į autoritetus neva neleidžia prieštarauti aukštesnes pareigas užimančių sprendimams, net jei matoma, jog šie sprendimai yra neteisingi. Dėl to nepasipriešinta abejotiniems sprendimams tiek statybų, tiek nelaimės likvidavimo metu.
Užfiksuotuose darbininkų pasakojimuose buvo pripažįstama, jog pradžioje į zonas po reaktoriais avarijos pasekmėms šalinti buvo formuojamos pagyvenusių žmonių grupės. Vadinasi, buvo suvokta, jog žmonės siunčiami tiesiogiai į pražūtį. Jaunesni darbuotojai patys nesutiko ten eiti. Žmonės pirmomis valandomis po Žemės drebėjimo buvo siunčiami atidaryti sklendes, jog būtų galima išleisti radioaktyvius garus ir besikaupiančio vandenilio perteklių. Tokie darbai yra laikomi neleistinais, tačiau tuo metu nebuvo kitos išeities.
Ant TEPCO – mafijos šešėlis
Ant atominės energetikos Japonijoje krinta ir mafijos šešėlis. Elektrinę valdžiusi japonų įmonė TEPCO turi ypač prastą reputaciją ir būtent po nelaimės pradėta garsiau kalbėti apie jos ryšius su mafija. Tačiau ne tai svarbiausia. Kompanijos aplaidumas nelaimės likvidavimo metu tiesiog pašiurpino, tačiau dabar kenčia ir pati.
Po Fukušimos nelaimės TEPCO paskendo skolose, turėjo skolintis iš valstybės 12 mlrd. dolerių, jog galėtų nukentėjusiems atlyginti patirtą žalą. Susidarė milžiniškos sumos, juk evakuota 100 000 žmonių, kurie paliko savo namus ir liko praktiškai be nieko.
Dabar šios įmonės valdymą praktiškai yra perėmusi valstybė. Taigi nuo šiol nuostoliai yra mokami iš mokesčių mokėtojų pinigų. Milžiniškų lėšų reikalaus ir avariją patyrusios elektrinės uždarymas.
Informacija apie radiacijos padidėjimą – slepiama
Kiek nutolstant nuo pačios Fukušimos problematikos S. Lapienis atkreipė dėmesį į tai, kas iš tiesų yra atominė energetika, kaip ir kodėl ji prasidėjo, kas už jos slepiasi.
Manoma, jog atominė energetika ilgai buvo branduolinio kuro naudojimo karybos tikslais šešėlyje. Viename Los Alamos, slapčiausios mokslinės JAV bazės, dokumente rašoma, jog praktiškai nėra jokios techninės atskirties tarp kuro gamybos energetikos ir karybos tikslų. Todėl ir dabar atominės energetikos plėtojimas gali šalis privesti iki karo (Irano atvejis).
Be technologinių ir ekonominių atominės energetikos aspektų didelį nerimą kelia ir šioje srityje įsivyravęs savivaliavimas. Absurdiškai skamba, jog Tarptautinė Atominės energetikos agentūra (IAEA) yra apribojusi informacijos apie atominės energetikos po įvykusių avarijų padarytą žalą apšvitinant žmones sklaidą. Be šios agentūros žinios į eterį negalima paskleisti jokios informacijos apie radiacijos padidėjimą ar jos poveikį žmogaus sveikatai. Negalimi jokie pranešimai nei apie avarijas, nei apie spinduliuotes. Blokuojami netgi mokslininkai, kurie gali būti kaltinami neteisingos informacijos skleidimu, žmonių gąsdinimu.
Keisčiausia, jog po tokiu susitarimu pasirašė pati Pasaulinė Sveikatos Organizacija. Absurdiška situacija groteskiškai prilyginama tabako kompanijai, kuri vienintelė turėtų teises kalbėti apie plaučių vėžį ir vykdytų jo prevenciją.
Tai, kaip skirtingai, priklausomai nuo „poreikių“ gali būti traktuojama atominės energetikos avarijų sukelta žala, galima matyti ir iš tokių pavyzdžių – praėjus daugiau nei 25 metams nuo Černobylio avarijos faktai apie aukas, lyginant skirtingas organizacijas atrodo taip:
* IAEA – 56 žmonės
* Ukrainos vyriausybė – 35 000 žmonių;
* PSO – 50 000 žmonių
* Fizikų karo prevencijos organizacija – 100 000 žmonių.
Taigi IAEA, kuruojančios visą šia tema susijusią informaciją, duomenys ne daug kuo skiriasi nuo tuometinės Sovietų Sąjungos propagandos. Tuomet buvo sakoma, jog Černobylyje žuvo viso labo 26 žmonės.
Žinoma, labai skiriasi traktavimas, tačiau mirčių skaičių nustatyti vien pagal mirusius likvidavimo vietose yra absurdiška. Užtat informacija labai lengva manipuliuoti.
Absurdiškai skamba ir Japonijos imperatoriaus sūnaus pasakymas, jog dėl avarijos Fukušimoje niekas nežuvo. Nors žinoma, jog pasekmės likvidavę asmenys gali būti laikomi tiesiog savižudžiais.
Beje, pasirodė dar viena Lietuvai aktuali informacija, kuri vėlgi buvo slepiama. 2002 m. vasarą Brianske, kuriame yra nusėdusios radioaktyvios Černobylio dulkės, buvo dideli gaisrai. S. Lapienis šį nuslėptą įvykį sieja su tuo metu Vilnių apėmusį smogu. Dabar jau pripažįstama, jog radiacija tikrai buvo padidėjusi 3-4 kartus. Vėlgi, nors tuo metu greta Vilniaus ir degė durpynai, nebuvo pranešta, jog tame smoge gali būti ir radioaktyvaus debesio atpūsto iš Briansko.
Po Fukušimos avarijos susirūpinta ir dyzeliniais generatoriais
Atominės energetikos šalininkai toliau dievagojasi, jog Fukušimos atvejis išskirtinai cunamio sukelta tragedija. Stichijos, kuri daugelyje šalių tiesiog negalima. Žaliųjų atstovas supažindina ir su kitomis gamtos stichijomis, kurios gali užklupti atomines elektrines.
Didžiausia tikimybė siejama su Lietuva yra tornadai. Net ir ne itin didelis tornadas gali nuplėšti elektros laidus. Tuomet atominė elektrinė lieka be išorinio tiekimo, tuo pačiu energijos negauna panaudoto kuro rinklių aušinimo sistema. Būtent Fukušima atskleidė šią silpnąją atominių elektrinių vietą, todėl dabar žinoma, kokie svarbūs yra dyzeliniai elektros generatoriai, kurie turi būti įjungti iškilus panašių išorinio elektros tiekimo praradimo grėsmei.
S. Lapienis suskaičiavo, jog vien tik JAV po Fukušimos avarijos dėl įvairių priežasčių dyzelinius generatorius įjunginėti prireikė net 15-oje elektrinių, ir maždaug pusėje iš jų atsirado nesklandumų su įjungimu. Ir tokie nesklandumai atsitinka srityje, kurioje reikia ypatingo atsargumo. Taigi po Fukušimos susirūpinta dyzelinių generatorių veikimo patikimumu.
Po privalomos Ignalinos patikros, kurioje vis dar vyksta panaudoto kuro strypų aušinimo darbai, nerasta sutarties su dyzelino tiekėjais. Žinoma, tai nebuvo didelis pažeidimas, tačiau akivaizdu, jog į viską pradėta žiūrėti gerokai atidžiau.
Kalbant apie kitas stichijas, neseniai praūžęs Sandy taip pat sukėlė realią grėsmė atominėms jėgainėms. Vienoje, esančioje netoli Niujorko, elektrinėje buvo iškilusi ypač didelė grėsmė, nes uraganas prinešė į upę tiek šiukšlių, jog atominės jėgainės siurbliai nebegalėjo siurbti vandens, vėlgi galėjo visiškai sustoti aušinimo sistema.
Fukušimos miestas skendi depresijoje
S. Lapienis teigia, jog radiacinės katastrofos yra nemalonios tuo, jog viskas laipsniškai tik blogėja, „kaip yla iš maišo“ išlenda vis daugiau nemalonių faktų. Todėl praėjus daugiau nei pusantrų metų atsiranda galybė informacijos apie Fukušimos pasekmes, susijusias su gyvūnijos ir augalijos pokyčiais, žmonių sveikata ir radiacijos padidėjimu.
Pavyzdžiui, viename šaltinyje teigiama, jog dauguma Aliaskoje pagaunamų upėtakių yra randuoti, su opomis ir apgamais. Taip pat pasirodo daugybė pavyzdžių su mutavusiais augalais.
Radiacija paveikė ir ryžius. Būtent šių metų spalio 24 d. buvo sustabdyta pirmoji radiacijos normas viršijanti ryžių siunta. Tikriausiai anksčiau ar vėliau reikės iškirsti visus kedrų miškus pakrantėje netoli Fukušimos, nes kedrai yra prisisodrinę radioaktyvaus cezio, todėl kasmet kalnus ir jų šlaitus nugula radioaktyvios šių medžių žiedadulkės.
Dar didesnė ir akivaizdesnė problema, kurios pastebėti ar nuginčyti tiesiog neįmanoma – vaikų skydliaukės gumbai, kurie aptinkami maždaug pas 38 proc. Fukušimoje gyvenančių vaikų. Apgailestaujama, jog pats Fukušimos miestas nebuvo evakuojamas, nors medikai vienbalsiai pripažįsta, jog turėjo būti išgabenti bent jau vaikai iki 5 metų, ypač tokio amžiaus mergaitės, nes radiacija labai pavojinga jų reprodukcijos galimybėms. Mergaitėms susirgti vėžiu tikimybė yra penkis kartus didesnė nei berniukams.
Pats Fukušimos miestas skendi depresijoje. Rašoma, jog dešimtimis kartų padaugėjo savižudybių skaičius, o moterys masiškai darosi abortus, nes bijo pagimdyti apsigimusius kūdikius.
Gyvenimas su radiometrais
S. Lapienis pasakoja ir apie savo pažįstamo Lietuvos ambasadoriaus Algirdo Kudzio ir jo šeimos Tokijuje kasdienybę. Ambasadorius teigia, jog jo žmona valgyti daro naudodama mineralinį vandenį, nes bijo naudoti vietinį vandenį iš krano. Manoma, jog taip dalis Japonijos gyvens dar ilgus dešimtmečius, kol vėl drąsiai galės naudoti savo vandenį. Ambasadorius taip pat norėjo paneigti mitą, jog šalyje visi vaikšto su radiometrais. Nors pats eidamas apsipirkti jau įprato viską tikrinti nuosavu radiometru.
Žinoma, kad radiometrų neturėjo net dauguma darbininkų, einančių į reaktorius. Iš dalies šalis nebuvo jais apsirūpinusi, kita vertus, turėdami radiometrus darbininkai galėjo ir neiti į pražūtį. Tai primena Černobylyje taikytus metodus.
Grįžtant prie informacijos slėpimo S. Lapienis sako, jog kalbant apie tokio lygio nelaimes nesvarbu, kokia santvarka yra šalyje. Pašalinti gali būti visi, kurie prasitars apie šios katastrofos grėsmę. Galimai prabilimas apie tikrąsias pasekmes kai kuriems Japonijos pareigūnams kainavo postus, galbūt užčiaupiami buvo ir kiti asmenys. Tačiau S. Lapienis nenorėjo gilintis į kriminalinę šios tematikos pusę.
Visgi tenka pripažinti, jog iki šiol grubiai apgaudinėjami ir vietiniai žmonės. Japonijoje, kaip modernioje ir savo žmonėmis besirūpinančioje šalyje, po nelaimės įrengtos radiaciją matuojančios stotelės. Tačiau „žalieji“ pastebėjo nešvarią gudrybę – kai kurių radiometrų apačioje yra įdėtos plonos metalinės plokštelės, kurios „numuša“ radiaciją, kylančią nuo radioaktyvios žemės. Todėl tokioje stotelėje rodoma radiacija yra maždaug dvigubai mažesnė, negu yra fiksuojama šalia jos. Tokius rezultatus po tyrimų įvairiuose Japonijos miestuose pateikia „Greenpeace“ atstovai.
Dabar Japonijos laukia ir dar vienas siaubingas etapas – Fukušimos avarijos likvidavimas. Numatoma, jog likvidacijos darbai gali trukti net iki 100 metų.
Kioto universiteto mokslininkai nustatė, jog robotai padėti negalės, nes jie nesugeba įvertinti situacijos, be to, dėl radiacijos ne visur veikia robotų elektronika. Taigi viską padaryti turės žmogus. Manoma, jog tam prireiks 100000 žmonių. Šie žmonės bus TEPCO darbuotojai ir avarijos pasekmių likvidacijoje dalyvaus privalomai. Tiesa, nežinoma, iš kur įmonė gaus tiek darbuotojų, jau dabar didelė dalis jų yra išėjusi iš darbo – likę vos 8000.
Šalys keičia energetikos planus
Ir pabaigai – argumentai prieš atominę energetiką pateikiami remiantis kitų valstybių pavyzdžiais. Pavyzdžiui, tokia turtinga šalis kaip Bahreinas turėjo planų pradėti šalyje atominę energetiką, tačiau Fukušimos įvykiai ir atominės energetikos brangimas, o tuo pačiu atsinaujinančių šaltinių energetikos atpigimas šiuos planus atidėjo bent iki 2017 m. Dėl tų pačių priežasčių ambicingoji Kinija taip pat sustabdė savo branduolinės energetikos plėtros planus. Anksčiau buvo planuojama pasistatyti dar 80 naujų reaktorių ir pasivyti JAV, tačiau daugelis statybų yra nutrauktos. Šalis savo ateitį pradėjo sieti su saulės ir vėjo energija.
Itin sėkmingai atsinaujinančius energijos šaltinius naudojančios valstybės pavyzdžiu pirmiausiai laikoma Vokietija. Šalis ne tik visiškai sugeba patenkinti savo poreikius, tačiau ir turi elektros perteklių, kurį pradėjo eksportuoti į kitas ES šalis. Tai sukėlė šiokią tokią sumaištį elektros rinkoje. Pavyzdžiui, rinkos dalies pradeda netekti elektrą Vokietijai tiekiančios Olandijos dujinės elektrinės.
Be to, S. Lapienis atkreipia dėmesį į tai, kad tokioje didelės pramonės neturinčioje šalyje kaip Lietuva elektros poreikis niekada nebus toks didelis, jog jo nebūtų galima patenkinti be nuosavos atominės jėgainės.
S. Lapienis atkreipia dėmesį ir į galimą urano trūkumą. Metų pabaigoje baigia galioti JAV ir Rusijos susitarimas, pagal kurį JAV pusę savo šalies reaktorių aprūpindavo sodrintu uranu, gautu iš senų Rusijos branduolinių ginklų galvučių. Jeigu ši sutartis nebus pratęsta, tuomet JAV gali imtis agresyvokos politikos gaunant urano savo reikmėms. Todėl Lietuvai urano gali ir nebelikti. Be to, urano pirkėjų iš Rusijos sąraše yra ir tokios šalys kaip Šveicarija.
Nemalonių Fukušimos pasekmių nuslėpti nepavyks
Nepaisant to, jog daugelis žiniasklaidos kanalų stengiasi nuslėpti informaciją apie nemalonias Fukušimos pasekmes, yra žmonių, kurie nebijo skleisti turimą informaciją. Pavyzdžiui, Reuters darbuotojai sukūrė specialią grupę SimplyInfo, kuri renka ir platina informaciją apie Fukušimą.
Visame pasaulyje šimtai žmonių be jokio atlygio verčia iš japonų kalbos į anglų iš Japonijos gaunamus pranešimus ir dokumentus, kuriuose pateikiama visiškai kitokia informacija, nei galima rasti oficialiuose ir populiariuose naujienų portaluose.
S. Lapienis dėkingas pasaulio bendruomenei, kuri nebijo kalbėti apie tamsiąją atominės energetikos pusę.
