Prieš didžiąsias žiemos šventes Lietuvos žaliųjų partija kreipiasi į visuomenę ragindama rinktis visiems draugiškas šventines pramogas: atsisakyti fejerverkų ir gyvūnus išnaudojančių ekspozicijų lankymo, mažinti maisto švaistymą, vengti perteklinio vartojimo ir laikytis taisyklių tvarkant susidariusias atliekas. Anot žaliųjų, į tvarumą orientuota šventinė elgsena gali prisidėti prie ilgalaikių įpročių formavimo, kurių itin reikia sisteminei visuomenės gyvenimo būdo transformacijai.
Fejerverkų ir plastikinių konfeti žala
Atsisakyti pirotechnikos naudojimo žalieji ragina dėl jos keliamo triukšmo ir taršos. Jie teigia, kad fejerverkų sprogimo garsai kelia stresą daugumai naminių ir laukinių gyvūnų bei daliai žmonių, ypač vaikams, senjorams, sergantiems asmenims ir Lietuvoje prieglobstį radusiems karo pabėgėliams.
Be to, teigia žalieji, po masinio fejerverkų naudojimo ore nuo kelių iki kelių dešimčių kartų išauga kietųjų dalelių koncentracija, teršalai patenka ir į vandenį, dirvožemį.
„Fejerverkų sukelta oro tarša daro neigiamą poveikį ir gyventojų sveikatai. Ji gali sukelti įvairių kvėpavimo takų susirgimų, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis, turintiems širdies ir kraujagyslių problemų. Daug atvejų, kai dėl neatsargaus naudojimo kyla rimti kūno sužalojimai, apgadinamas turtas. Tad kyla klausimas, ar verta aukoti mūsų sveikatą ir aplinkos gerovę dėl tokio trumpo pramoginio reginio“ – komentuoja Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.
Anot I. Budraitės, apmaudu, kad dalis savivaldybių organizuodamos šventes vis dar neatsisako praktikos iš miesto lėšų finansuoti fejerverkų pasirodymų, taip demonstruodamos prastą pavyzdį gyventojams.
„Savivaldybių, kurios pastaruosius kelerius metus Naujuosius sutinka be savo pačių organizuojamų ir apmokamų fejerverkų, yra (pavyzdžiui, Alytaus miesto, Anykščių, Kaišiadorių rajonų ir kt.), deja, tai vis dar netapo visuotine praktika. Kauno miesto, Palangos savivaldybės skelbia šiemet vis dar leisiančios pirotechniką. Ar tai išties išmintingiausias viešų pinigų panaudojimo būdas? Ypač šiais technologijų laikais, kai turime kur kas aplinkai draugiškesnių alternatyvų: lazerių ir šviesų šou. Šventinę atmosferą kuria ir meniniai, muzikiniai pasirodymai. Tuo pačiu tai ir būdas įtraukti vietinius kolektyvus į bendrų pramogų užtikrinimą“, – pastebi I. Budraitė.
Žalieji atkreipia dėmesį ir į praktiką lauko sąlygomis naudoti plastikinėmis dekoracijomis pripildytus konfeti.
„Ypač neatsakingas snaigių ar kitų formų plastiko figūrėlių pripildytų nedidelių oro „patrankų’’/konfeti naudojimas, kuris lemia, kad plastiko atliekos nusėja žaliąsias erdves, vėjas jas išnešioja į vandens telkinius. Kaip niekas iš niekur neatsiranda, taip niekas niekur nedingsta. Plastikas yra į mikroplastiką, šis teršia, patenka į mitybos grandines, mūsų pačių organizmus, todėl tokios praktikos derėtų atsisakyti” – komentuoja žaliųjų vadovė.
Ragina neišnaudoti gyvūnų: vietoje ekspozicijų lankymo rinktis savanorystę
Žalieji kasmet ragina savivaldybes ir vyskupijas nerengti biblines scenas vaizduojančių prakartėlių naudojant tikrus gyvūnus: asilus, avis, ožkas ar pan. Vis dėlto, šios praktikos nėra atsisakoma – šiemet veikia bent dvi gyvos prakartėlės Druskininkuose, šalia „Snow arenos”, ir Vilniuje, Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) bažnyčioje.
Anot Lietuvos žaliųjų partijos vicepirmininko, neetatinio aplinkosaugos inspektoriaus Lauryno Okockio, toks gyvūnų išnaudojimas pramogai nėra suderinamas su gyvūnų gerovės principais.
„Gyvose prakartėlėse daroma žala gyvūnų fizinei ir psichologinei būklei. Pavyzdžiui, ne visuomet užtikrinama tinkama temperatūra, o jei įrengtos ant betoninio ar kito kieto paviršiaus, kelia reumatinių ar sąnarių ligų grėsmę kanopiniams gyvūnams. Prakartėles įrengusieji taip pat neužtikrina, kad lankytojai gyvūnų nešertų: pasitaiko atvejų, kai žmonės gyvūnus vaišina bandelėmis, bulvių traškučiais ar kitais jiems visiškai netinkamais produktais. Be to, pats gabenimas, buvimas naujoje vietoje, nuolatinis žmonių dėmesys gyvūnams kelia stresą.“, – matomas problemas vardija L. Okockis.
Anot jo, norintiems iš arčiau susipažinti su gyvūnais reikėtų pasisiūlyti atvykti į ūkius, kur gyvūnai laikomi jiems įprastomis ir tinkamomis sąlygomis.
„Siūlyčiau pasisiūlyti pasavanoriauti ūkiuose ar gyvūnų prieglaudose, padėti su ten esančiais darbais, o tuo pačiu ir iš arti pamatyti ar net pabendrauti su gyvūnais. Tokiu būdu ir neprisidėsite prie gyvūnų išnaudojimo pramogai, ir prasmingai praleisite laiką patys“, – siūlo L. Okockis.
Šventinio stalo planavimas
Žalieji atkreipia dėmesį ir į maisto švaistymo problemą.
„Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, vidutiniškai kiekvienas lietuvis per metus išmeta 60 kilogramų maisto, kuris dar galėjo būti suvartotas. Tai ne tik iššvaistyti pinigai, bet ir resursai, kurie buvo sunaudoti tam maistui užauginti, paruošti, atgabenti. Visa tai tik gilina ir taip katastrofiškai rimtas aplinkosaugines problemas” – akcentuoja I. Budraitė.
Anot žaliųjų, prisidėti prie maisto švaistymo mažinimo prisidėti galime kiekvienas – atsakingu planavimu ir nebijojimu dalintis.
„Pasirinkite patiekalus pagal tikslų svečių skaičių ir apskaičiuokite reikalingus produktų kiekius. Sudarykite pirkinių sąrašą ir laikykitės jo – tai padės išvengti spontaniškų ir nereikalingų pirkinių. Teikite prioritetą Lietuvoje, ar bent jau mūsų regione, užaugintai produkcijai – taip mažinsite ir logistikos grandinės pėdsaką.
Nesuvartotą maistą galite kūrybiškai panaudoti kitą dieną – išsikepti apkepų, paruošti sriubų ar kitų patiekalų. Jei vis tiek turite maisto perteklių, pasidalinkite juo su tais, kam jo reikia – kaimynais, draugais ar maisto bankais” – pataria L. Okockis.
Patarimai renkant dovanas
Žiemos mėnesiais perpildytų antrinių žaliavų konteinerių kiekis išauga bent 3 kartus, o surenkamų atliekų kiekis – 15 proc. Į tokią prieš keletą metų „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ skelbtą statistiką atkreipia dėmesį žalieji.
,,Jungtinėje Karalystėje atliktos apklausos rodo, kad vos 1% per Kalėdas britų įsigytų pirkinių tebenaudojami praėjus šešiems mėnesiams po švenčių, o maždaug 42 milijonų svarų sterlingų vertės nepageidaujamas dovanas jie išmeta. Prekybininkų pateikiama statistika apie po švenčių vystančius pirkinių grąžinimus, kurie svyruoja nuo keliolikos iki keliasdešimt procentų, taip pat iliustruoja, kad nemaža dalis žmonių dovanų teikimą mato labiau kaip privalomą ritualą, bet ne nuoširdų norą sukelti teigiamas emocijas artimam žmogui ar sukurti jo poreikius išties atitinkančią naudą’’ – komentuoja Žaliųjų partijos pirmininkė.
Anot I. Budraitės, tokia praktika ydinga.
„Tai didina atliekų kiekius. Toli gražu ne viskas, ką išrūšiuojame, yra ir net gali būti perdirbta – vis dar didelė žaliavų dalis dėl technologinių ribotumų yra sunaikinama sąvartyne ar deginant. Dar vienas aspektas – gamyba ir jos pėdsakas. Jei perkame daiktus iš anksto žinodami, kad jų gyvavimo (ar funkcijos, kuriai jis sukurtas) laikotarpis bus trumpas, savo pinigais paremiame išteklius švaistančią perprodukciją. Už viso to slypi ir perteklinės šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, kurios ir yra pagrindinė klimato krizės procesų priežastis’’ – sako I. Budraitė
Todėl žalieji dalijasi patarimais, kaip neigiamas pasekmes minimizuoti. Anot neetatinio aplinkosaugos inspektoriaus L. Okockio, visų pirma svarbu įvertinti, ko tikisi, žmogus, kurį ketinate sveikinti švenčių proga – Jūsų dėmesio ir progos, drauge praleisti laiką, ar fizinės/apčiuojamos vertės.
„Rekomenduočiau įvertinti galimybes dovanoti patirtis – nebūtinai dovanų čekius SPA paslaugoms, grožio procedūroms, mokymosi kursams ar pan., bet galbūt būtų prasminga patiems pagaminti kvietimą ar pasižadėjimą, kuriuo įsipareigosite dovaną priimančiam ateinančiais metais kartu aplankyti kitą miestą, leistis į žygį po regioninį parką, surengti bendrą (veganišką!) vakarienę, išmėginti naują pramogą ar pan.
Jei visgi jaučiate, kad apčiuopiama dovana yra reikalinga, patarčiau ieškoti universalios ir praktiškos dovanos, kuri galėtų garantuoti didesnę jos panaudojimo galimybę. Tam, žinoma, ypač tinka kuponai, leidžiantys konkrečią dovaną išsirinkti pačiam. Tačiau ir, pavyzdžiui, maistas ar kosmetikos priemonės galėtų būti tinkami (be abejo, atsižvelgiant į alergijas, mitybos įpročius (vegetaras, veganas, gliuteno netoleruojantis, alkoholio nevartojantis ir pan.)” – nuomone dalijasi L. Okockis.
Budraitė kviečia įsivertinti, ar galite dovaną pagaminti patys.
„Rankdarbis, savadarbė dekoracija, maisto patiekalas – gali suteikti daugiau asmeniškumo, o tuo pačiu ir vertės, nei pirkta dovana. Žinoma, tai reikalauja laiko, todėl jei tokios galimybės nėra, prieš apsisprendžiant dėl dovanos pirkimo, reikėtų atsižvelgti į jos aplinkosauginį pėdsaką visame gyvavimo cikle: iš ko daiktas pagamintas, iš kaip toli atgabentas, kiek patvarus, ar ir kaip lengvai jį bus galima pataisyti sugedus, ar bus įmanoma perdirbti po to, kai taps nebereikalingas.
Perkant, pirmenybę rekomenduočiau teikti vietinei, Lietuvoje, ar mūsų regione, sukurtai produkcijai. Jei yra galimybė pirkiniu paremti smulkų ir/ar socialinį verslą, įtraukiantį socialiai pažeidžiamas grupes (negalią turinčius, reintegracijos programose dalyvaujančius ir pan.), tokia dovana prisidėtų ir prie socialinių problemų sprendimo – lėšų jiems reikia labiau, nei stambioms verslo korporacijoms” – teigia Žaliųjų partijos vadovė.
Anot žaliųjų, svarbu apgalvoti ir dovanos pakavimą. Ar jis tikrai reikalingas? Jei reikalinga tik puošyba, gal ją išreikšti galima organiškais akcentais (kankorėžiai, gilės, džiovintos vaisių skiltelės). Jei
įpakavimas reikalingas, vengti perteklinio pakavimo priemonės naudojimo, rinktis jau panaudotą popierių ar dėžę (pavyzdžiui, dekoruoti batų dėžutę ar jau naudotą dovaninį popierių) arba dovanojamos naujos nepalikti žymėjimo (vardų, datų), kad gavęs žmogus galėtų dėžutę ar dovanų maišelį naudoti toliau).
