Lietuvos žaliųjų partija paskelbė kandidatų į Europos Parlamentą sąrašą. Jame – 22 moterys, įvairių sričių aktyvistės. Partijos pirmininkė Ieva Budraitė sako, kad tai pirmasis atvejis Lietuvos istorijoje, kai rinkiminis sąrašas yra sudarytas vien iš kandidačių moterų. Partija taip pat pristatė rinkiminę programą, kurioje pagrindinis dėmesys skiriamas klimato krizei, lyčių lygybei, sveikatai ir saugumui. 

Pasak žaliųjų vadovės Ievos Budraitės, nestandartiniu žingsniu partija siekia paskatinti moterų dalyvavimą politikoje ir atkreipti dėmesį į neigiamas ekonomines ir socialines lyčių disbalanso, priimant politinius sprendimus, pasekmes.

„Moterų Europoje gyvena penkiais procentais daugiau nei vyrų, tačiau priimant politinius sprendimus jos vis dar nėra proporcingai atstovaujamos: moterys sudaro tik 39 proc. visų Europos Parlamento narių skaičiaus, nacionaliniuose valstybių parlamentuose – dar mažiau.  

60 proc. visų ES universitetų absolventų yra moterys. Nepaisant to, bendrijoje moterys uždirba vidutiniškai 13 proc. mažiau nei vyrai. Tai lemia ir didesnę moterų skurdo riziką (ypač krizių akivaizdoje), ir pajamų atotrūkį senatvėje – moterų ir vyrų pensijų skirtumas ES siekia 37 proc.“ – konstatuoja I. Budraitė.

Anot žaliųjų lyderės, viena iš to priežasčių – deklaratyvios, o ne realios galimybės moterims įsitraukti į politiką.

„Politikai deklaruoja siekiantys lygybės, tačiau savo sprendimais neatliepia problemų ar net eina priešinga kryptimi: vis dar nesudarytos pakankamos galimybės derinti darbą ir šeimą, vis dar nesuvaldoma karjeros pasirinkimų stereotipizacija. Maža to, įvairiose šalyse stebime radikalios dešinės bandymus apriboti tai, kas atrodė apginta – teisę į nėštumo nutraukimą, kokybišką reprodukcinės sveikatos priežiūrą, apsaugą nuo smurto ir priekabiavimo“ – pasakoja ji.

Budraitės nuomone, prie neproporcingo lyčių poreikių atstovavimo prisideda ir politinių partijų elitas: „Kandidatų sąrašuose moterų mažuma, neretai jos stumiamos į nekonkurencingas eilės vietas“. Anot jos, tai mažina ir moterų galimybes daryti įtaką politinei darbotvarkei, sprendimų priėmimui, be to kenkia ir patiems vyrams dėl perdėm didelių lūkesčių stumiamiems į savidestruktyvų elgesį.

„Žaliųjų bendruomenė nepalaiko tokios veidmainystės. Sudarėme maksimaliai geras sąlygas moterų įsitraukimui. Kandidatų sąrašo, kurį sudarytų vien moterys, iki šiol nėra suformavusi nei viena Lietuvos politinė partija. Mano žiniomis, tokio precedento nėra buvę visoje Europos Parlamento rinkimų istorijoje. Šiuo politiniu pareiškimu norime paskatinti kuo daugiau moterų įsitraukti į politiką ir sprendimų priėmimą“ – teigia Ieva Budraitė.

Kandidačių sąraše – Romų bendruomenės vadovė

Ievai Budraitei, 32 metų amžiaus politikos mokslų išsilavinimą turinčiai Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkei, organizuojančiai tokias iniciatyvas kaip  „Nacionalinis aplinkosaugos egzaminas“ ir „River Cleanup Lietuva“, patikėta vesti ir kandidačių į Europos Parlamentą sąrašą.

„Sutelkėme maksimalų galimą kandidačių sąrašą – dvidešimt dvi profesionales ir aktyvistes iš visos Lietuvos, įvairias kompetencijomis, amžiumi ir net etininiais bruožais. Visos jos pasiryžę savo patirtis panaudoti tam, kad ant politinių debatų stalo atsirastų į paraštes nepelnytai bandomos išstumti temos – nuo psichinės sveikatos iki klimato teisingumo“ – pristatydama komandą dėstė I. Budraitė.

Antru numeriu kandidatuoja buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytoja dr. Helga Marija Kauzonė. Po jos – Gamtos tyrimų centro mokslininkė, tyrinėjanti klimato kaitą, dr. Marija Žukovskienė. Ketvirtuoju numeriu iškelta „Sienos grupė“ teisininkė, „Gegužės 1-osios profsąjungos“ pirmininkė Emilija Švobaitė. Penketuką užbaigia Romų bendruomenės vadovė Rasma Pažemeckaitė.

„Didžiuojuosi, kad galiu laužyti stereotipus dar vienoje srityje ir įrodyti, kad romai gali būti pilietiškai ir politiškai aktyvi visuomenės dalis“ – sako žmogaus teisių aktyvistė R. Pažemeckaitė. „Romų tautinė mažuma vis dar susiduria su gyvenimus tragiškai žalojančia diskriminacija tiek instituciniu, tiek buitiniu lygiu. Ypač sudėtingoje padėtyje yra mergaitės ir merginos, stokojančios ir švietimo, ir sveikatos paslaugų prieinamumo. Mane, kaip mamą, tas itin baugina. Bendradarbiauju su žmogaus teisių organizacijomis, tarpininkauju įgyvendinant romų integracijos programas, pati vedu įvairiausius mokymus, tačiau matau, kad be didesnio politinio dėmesio šioms problemoms, pokyčių nepasieksime. Būtent dėl to apsisprendžiau solidarizuotis su feministine žaliųjų idėja ir kandidatuoti rinkimuose. Tikiu, kad savo pavyzdžiu galiu įgalinti daugiau žmonių iš socialiai sudėtingų kontekstų“ – dalijasi R. Pažemeckaitė.

Kandidačių dešimtuke taip pat aplinkosaugos teisėje besispecializuojanti advokatų kontoros partnerė Vilma Sabaliauskienė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos specialistė Anastasija Skunčikaitė, Lietuvos mokytojų sąjūdžio steigėja, Rūta Andriuškevičienė, komunikacijos dėstytoja dr. Inga Laurušonė, gydytoja Danutė Simelienė.

Programos pristatyme – talka ir raginimai užkardyti taršą

Žaliųjų kandidatės save ir savo rinkiminę programą pristatė netradicinėje vietoje – šiukšlėmis nusėtoje Vilnelės upės pakrantėje Naujoje Vilnioje. Pasak žaliųjų lyderės, tokia apleista erdvė pasirinkta neatsitiktinai.

„Ši, plastiko ir kitomis atliekomis užteršta, neprestižiniu laikomo miegamojo sostinės rajono pakrantė puikiai simbolizuoja viešojo gyvenimo cinizmą. Kostiumuoti politikai žongliruoja tvarumo sąvokomis, iš kabinetų Briuselyje ar Vilniaus centre dėsto apie aplinkosaugos ir lygių galimybių vertybes, tačiau apčiuopiamų darbų nesiima: sprendimai vėluoja, matoma ir nematoma tarša auga, o vilkinimo kainą savo sveikata moka gamta ir gyventojai“ – renginyje aiškino I. Budraitė.

Po prisistatymo kandidatės švarino paupį, surinko irstančias tekstilės, pakuočių atliekas, statybinį ir auto laužą.

Žalieji rinkimų programoje ragina laikytis Žaliojo kurso, sparčiau reformuoti energetikos, transporto ir žemės ūkio sektorius, iki 2040 metų atsisakant iškastinio kuro ir jau šiandien stabdant naujus naftos ir gamtinių dujų žvalgybos projektus, investuojant į gamtos atkūrimo priemones.

„Dar visai neseniai nuskambėjo skandalas dėl Rytų ir Vidurio Europos šalims tiekiamo prastesnės kokybės maisto. Ar imtasi ko nors, kas galėtų apginti vartotojų teises? Ne. Skandalas buvo tyliai nuslopintas. Didėjantys vėžio, širdies ligų, diabeto ir kitų sveikatos sutrikimų, siejamų su mityba, skaičiai ES sudaro apie 80 proc. visų ligų. O kur dar priešlaikinės mirtys, siejamos su oro tarša? Tokią situaciją būtina keisti ne susirūpinimu, o sprendimais“ – kalbėjo I. Budraitė.

A

not žaliųjų, žemės ūkiui skiriamos ES lėšos turi būti nuosekliai perskirstytos, siekiant padėti ūkininkams pereiti prie tvaresnės maisto gamybos be žmonių sveikatai kenksmingos, gausiai chemizuotos žemdirbystės, paremtos pesticidų naudojimu. Taip pat raginama mažinti oro taršą plečiant traukinių tinklą, ribojant elito keliones privačiais lėktuvais ir super jachtomis. Siūloma dėti pastangas pertekliniam pakavimui stabdyti, daiktų remontui ir ilgaamžiškumui garantuoti.

Tarp pažadų – ES gynybos stiprinimas ir veto teisės panaikinimas balsuojant dėl saugumo

Nors, pasak I. Budraitės, daugelis žaliąją politiką dažnai suvokia siaurai tapatindami vien su aplinkosauga, žalieji didelį dėmesį skiria ir saugumo bei teisės viršenybės klausimams.

„Rusijos pradėtas nepateisinamas ir žiaurus karas Ukrainoje įrodė, kad ES neskyrė reikiamo dėmesio bendrijos saugumui. Gynybos stiprinimas gyvybiškai svarbus, be kita ko – persipynęs su klimato tikslais. Jis turi prasidėti nuo žaliosios žemyno transformacijos, kuri užtikrintų, kad europiečių pinigais tiesiogiai ar netiesiogiai nebūtų finansuojami autokratiniai, diktatūriniai režimai, kaip Rusija, Iranas ir kt., išlaikomi iškasamo kuro eksporto pinigais. Žinoma, svarbu užtikrinti ir finansavimo didinimą gynybai ir saugumui“ – dėstė I. Budraitė.

Žaliųjų programoje įvardintas tikslas skatinti inovatyvią ES gynybos pramonę, ginkluotės suvienodinimą, bendrų užsakymų ginkluotės gamybai bendrijos viduje vykdymą. Taip pat siekiai panaikinti veto teisę Europos Vadovų Taryboje saugumo, gynybos ir užsienio politikos klausimais; užtikrinti demokratijos ir teisės viršenybės principų laikymosi kontrolę per ES biudžeto paramos mechanizmus.

Europos Parlamento rinkimai vyks šių metų birželio 9 dieną.

Su kandidačių sąrašu ir programa susipažinkite:  www.lzp.lt/europos-parlamento-rinkimai