Penktadienį, minint Vaiko dieną, priešais Vyriausybės rūmus liejosi „nafta“, į kurią paniro vaikystės atributai – lėlės bei kiti žaislai. Šia akcija–performansu žalieji reikalavo Vyriausybės nevilkinti sprendimų dėl naftos degalų vartojimo mažinimo. 

 

Pasak akcijos iniciatorės Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės, šiam performansui žaliuosius pastūmėjo Vyriausybės delsimas priimti sprendimus, kurie leistų iki 2030 metų metų 41 proc. sumažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje bei šį mėnesį pateiktos Valstybės kontrolės audito išvados teigiančios, kad Lietuva taršos transporto srityje mažinimo tempas yra per lėtas.

 

„Vyriausybės delsimas kelia grėsmę Lietuvos gyventojų ir jų vaikų ateičiai. Vyriausybė, galima sakyti, tiesiogine to žodžio prasme skandina Lietuvos vaikų ateitį naftoje. Vaikystė Lietuvoje tampa nesaugi tiek ekologiniu, tiek ekonominiu atžvilgiu. Didėjanti miestų tarša kelia didžiules rizikas sveikatai, o delsimas priimti ryžtingus sprendimus mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, kasdien mums kainuoja vieną milijoną eurų. Didelę ir sparčiai besikaupiančią skolą už vilkinamus priimti sprendimus būsime priversti mokėti ne tik mes, bet ir mūsų vaikai. Jau dabar prognozuojama, kad dėl didėjančio naftos degalų vartojimo ir augančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų Lietuvos mokesčių mokėtojai turės susimokėti apie 1,3 milijardus eurų“, – sako I. Budraitė.

 

Komentuodama, kodėl akcijai pasirinko būtent Vaiko dieną, I. Budraitė teigė, kad politikai manipuliuoja komentarais apie demografijos padėtį ir šeimos skatinimo politiką, tačiau nesudaro realių prielaidų jai gerinti.

 

„Konservatorių Seimo nariai ragina trisdešimtmetes moteris nevaikštinėti gatvėmis, o gimdyti vaikus. Kaip šios grupės atstovė galiu pasakyti, kad protingi žmonės nenori rizikuoti ir prisiimti atsakomybės už tai, kad šiandien gimę vaikai turės gyventi katastrofinėmis klimato krizės sąlygomis. Vietoj paikų žodžių apie vaikų gerovę raginame Vyriausybę imtis konkrečių priemonių ilgalaikei sveikatai ir saugumui užtikrinti nulipant nuo naftos adatos“ – renginyje kalbėjo ji.

Budraitė primena, kad dar 2023 metų lapkritį Seimas pateikė įstatymo projektą, kuriame įtrauktas įsipareigojimas 41 proc. iki 2030 metų sumažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje. Nors įstatymo projektui po pateikimo Seime pritarta, tačiau jam buvo paprašyta Vyriausybės išvados, kurią ji turėjo pateikti iki šių metų sausio 9 d., tačiau iki šiol to nepadarė.

 

„Be Vyriausybės išvados įstatymo projektas yra įstrigęs biurokratų stalčiuose ir taip yra vilkinamas jo priėmimas. Kiekvienos Vyriausybės delsimo dienos kaina yra besikaupianti finansinė našta Lietuvos gyventojams ir prarandama sveikata. Skaičiuojama, kad oro tarša, dar vadinama tyliąja žudike, Lietuvoje per metus pasiglemžia apie 3 tūkstančius gyvybių. Ar tikrai norime tokios ekonomiškai nestabilios ir sveikatai pavojingos ateities savo vaikams? Laikas Vyriausybei atsimerkti ir padėti Lietuvai nulipti nuo naftos „adatos“, nes ši priklausomybė ir nenoras spręsti problemos prilygsta vaiko teisės į švarią, saugią ir sveiką aplinką pažeidimui“, – teigia I. Budraitė.

 

Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė taip pat atkreipia dėmesį į šį mėnesį Valstybės kontrolės paskelbtas audito išvadas, rodančias, kad energetinės nepriklausomybės tikslų įgyvendinimo rodikliai transporto sektoriuje prastėja.

 

„Atrodo, kad Vyriausybė šiandien užima sau patogią „nieko nematau–nieko negirdžiu“ poziciją. Jau ir Valstybės kontrolė baksnoja prieš nosį nepatogią tiesą, kad Lietuva atsilieka nuo savo įsipareigojimų mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro transporto sektoriuje, o tai reiškia – atsiliekame nuo šiltnamio efekto sukeliančių dujų emisijų mažinimo tikslų ir negalime stiprinti savo energetinės nepriklausomybės“ – teigia I. Budraitė.

 

Anot žaliųjų pirmininkės, viena pagrindinių teršalų mažinimo transporto sektoriuje priemonių yra viešojo transporto tinklo plėtra, perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių – elektros, pažangių biodegalų vartojimas.  „Vyriausybė nerodo žadamos pažangos. Vietoje pernai planuoto beveik 9 tūkst. Elektromobilių įkrovimo prieigų tinklo,  turime 2,5 tūkst. krovimo stotelių. Priklausomybė nuo naftos degalais varomų transporto priemonių tik auga: nuo 2005 m. jų skaičius išaugo dvigubai ir 2023 m. siekė 2 mln. Tarša vietoj mažėjimo kasmet auga.“, – sako I. Budraitė.

https://www.facebook.com/reel/2940687369405111