Į Seimą grįžta siūlymas, kuris sušvelnintų pavojingų cheminių medžiagų naudojimo draudimą geriamojo vandens apsaugos zonose. Nors formuluotės pakeistos, žalieji įspėja: esmė lieka ta pati – silpninama apsauga, rizika paliekama politinei valiai. Sprendimas dėl šio siūlymo gali būti priimtas artimiausiu metu.

Trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė liberalo Simono Gentvilo pasiūlymui keisti Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 106 straipsnį. Pataisa iš esmės keičia dabar galiojantį draudimą naudoti pavojingas chemines medžiagas požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose (VAZ).

Pagal siūlomą redakciją, draudimas nebegaliotų, jei cheminės medžiagos naudojamos statinių eksploatavimui ar remontui, transporto priemonių priežiūrai, kariuomenės reikmėms ar klasifikuojamos „tik“ kaip fizinio pavojaus. Taip pat Vyriausybei (ar jos įgaliotai institucijai) būtų suteikta teisė nutarimu nustatyti papildomas veiklos rūšis ir sąlygas, kurios, jų vertinimu, nekelia grėsmės požeminiam vandeniui – įskaitant galimybę jas vykdyti be poveikio aplinkai vertinimo trečiojoje apsaugos juostoje.

Tikėtina, kad artimiausiu metu dėl šio pasiūlymo bus balsuojama Seimo plenariniame posėdyje.

Tai jau antras bandymas – turinys iš esmės nesikeičia

Tai jau antras mėginimas per dvi savaites pakeisti šią įstatymo nuostatą. Prieš tai siūlymą buvo pateikę premjeras Gintautas Paluckas, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis ir ekonomikos ministras Lukas Savickas – jame sprendimo teisė būtų tekusi aplinkos ministrui. Šis variantas sulaukė žaliųjų pasipriešinimo, Pagirių bendruomenės protesto ir iš Seimo darbotvarkės buvo išbrauktas.

Pasak Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės, šią savaitę grįžtantis pasiūlymas yra iš esmės toks pats – keičiasi tik sprendimo forma.

„Tai tas pats sumanymas, tik perstumtas į kito politiko portfelį. Iš prevencinio draudimo sistema virsta leidimų modeliu, kuris priklauso nuo politinio sprendimo, ne nuo mokslo ar visuomenės intereso. Tai nėra kompromisas – tai buldozerio principas. Matant visuomenės nepritarimą, pasirenkama ją ignoruoti. “, – sako I. Budraitė.

Pagirių bendruomenė: kuriamas teisinis pagrindas „Homanit“ veiklai

Pagirių bendruomenė, aktyviai ginčijanti vokiško kapitalo „Homanit Lietuva“ medienos plokščių gamyklos Vilniaus rajone teisėtumą, teigia, kad šis pasiūlymas yra bandymas atgaline data sukurti teisinį pagrindą veiklai, kuri šiuo metu negalima.

„Gamykla pastatyta požeminio vandens apsaugos zonoje. Pagal dabar galiojantį įstatymą, veikla su pavojingomis medžiagomis ten negalima. Vietoje to, kad pripažintume ir ištaisytume valstybės klaidą, bandoma pakeisti taisykles. Tai nėra atsakinga teisėkūra – tai institucionalizuota rizika“, – teigia chemikas, Pagirių bendruomenės „Medeina“ pirmininkas  Vytautas Vyskupaitis.

Pasak jo, pavojingos medžiagos gali būti grėsmingos net nedideliais kiekiais – ypač jei jų naudojimas vyksta be poveikio aplinkai vertinimo, kaip siūloma trečiosiose apsaugos zonose:  neturint aiškių kriterijų ar nepriklausomos rizikos vertinimo tvarkos, tai kelia rimtų abejonių dėl sprendimų skaidrumo ir atsakomybės.

„Šios zonos saugo mūsų geriamojo vandens rezervuarus. Net menkiausia avarija ar žmogaus klaida gali turėti ilgalaikių pasekmių. Čia negali būti išimčių – tik maksimalus atsargumas“, – sako V. Vyskupaitis.

Šantažas Vokietijos brigada?

Pasak Budraitės, itin pavojingas precedentas yra kuriamas ir retoriniu lygmeniu – politiniai lyderiai užsimena, esą jei „Homanit“ negalės veikti, Lietuva gali prarasti Vokietijos karinę brigadą.

„Tai ne argumentas – tai šantažas. Ir jis pateikiamas valstybės vardu. Saugumo politika negali būti pastatyta prieš visuomenės teisę į švarią aplinką. Investicijos turi būti laukiamos, tačiau jos neturi ateiti įstatymų pažeidimo ar aplinkosaugos silpninimo kaina. Jokie geopolitiniai pretekstai neturi tapti priedanga verslo interesų įteisinimui jautriausiose teritorijose“, – teigia Budraitė.

Ši kritika atsako į Prezidento Gitano Nausėdos viešus pareiškimus, kuriuose jis tiesiogiai susiejo „Homanit“ veiklos sėkmę su Lietuvos investicine reputacija Vokietijos akyse. Prezidentas pareiškė, jog teigiamas poslinkis šioje situacijoje „sudarytų labai gerą foną“ būsimo Vokietijos kanclerio vizito metu ir leistų parodyti, kad Lietuva ne žodžiais, o darbais pasirengusi sudaryti palankias sąlygas Vokietijos investicijoms.

„Vargu, ar valstybės patikimumas matuojamas tuo, kiek ji pasirengusi išsaugoti verslo interesus aplinkos, įstatymų ir bendruomenių sąskaita. Jei norime būti lygiaverčiai partneriai, turime rodyti, kad gerbiame teisės viršenybę, saugome savo gamtą ir bendruomenes – o ne aukojame tai diplomatiniam fonui“, – pažymi Budraitė.

Ragina atmesti siūlymą, kuris silpnina sistemą

Lietuvos žaliųjų partija ir Pagirių bendruomenė ragina Seimo narius atmesti siūlymą, kuris, anot jų, susilpnina prevencinę apsaugą geriamojo vandens atžvilgiu, perkelia atsakomybę iš įstatymo į Vyriausybės nuožiūrą,  kuria neteisėtos veiklos legitimizavimo precedentą ir rodo, kad ekonominis spaudimas gali būti viršesnis už aplinkosaugą ir sveikatos saugumą.

[Atnaujinimas 2025 05 15: nepaisant kritikos Seimas pataisai pritarė]