Mokslas šiandien ne tik kuria inovacijas, bet ir stiprina valstybių saugumą, ekonomikos konkurencingumą bei visuomenės socialinę pažangą. Lietuva jau žengė svarbius žingsnius – įkūrėme mokslo slėnius, sukūrėme STEAM tinklą, atidarėme interaktyvų mokslo muziejų „Mokslo sala“. Darbą pradėjus naujai Vyriausybei svarbu suformuluoti uždavinius, kurie leistų šias iniciatyvas maksimaliai įgalinti. Taigi ko reikia, kad būtų paskatinti realūs pokyčiai?
Šis klausimas man visada buvo daugiau nei teorinė problema. Turėjau tiesioginę galimybę prisidėti prie tokių svarbių projektų kaip Mokslo slėnių įgyvendinimas – erdvių, kurios jungia mokslą su verslu ir tampa inovacijų platformomis, kūrimas. Viena iš mano iniciatyvų buvo STEAM tinklo sukūrimas – siekiau, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje turėtų galimybę pažinti mokslą per praktiką ir eksperimentus. Taip pat tikiuosi, kad kita iniciatyva – interaktyvus mokslo muziejus „Mokslo sala“ – taps svarbia erdve, skatinančia visuomenės smalsumą ir novatorišką mąstymą.
Pasaulio lyderių pavyzdžiai rodo, kad mokslas ir inovacijos nėra vien tik švietimo ar mokslo bendruomenės klausimas – tai nacionalinės reikšmės prioritetas. Jungtinės Amerikos Valstijos, pavyzdžiui, turi aiškią valstybinę STEAM strategiją, kurią vertina kaip lygiai svarbią, kaip ir gynybos ar energetikos sritis. Lietuvos, o tuo pačiu ir naujo ministrų kabineto, užduotis yra priimti šią logiką: mokslas nėra papildoma investicija – tai būtina sąlyga mūsų šalies ateičiai.
Slėniai: ne tik laboratorijos, bet ir idėjų švyturiai
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo mokslo slėnių įkūrimo, natūraliai kyla klausimas: ar šie projektai pateisino lūkesčius? Ar jie tapo ne tik moderniais pastatais, bet ir tikrais pažangos švyturiais, keičiančiais Lietuvos mokslo, verslo ir visuomenės raidą?
Per šį laikotarpį slėniai tapo mokslinių tyrimų ir inovacijų infrastruktūros pagrindu. Daugelis jų subūrė mokslininkų komandas, vykdančias tarptautinius tyrimus, pritraukė aukštųjų technologijų įmones ir sukūrė erdves, kuriose vyksta bendradarbiavimas tarp akademinio ir verslo sektorių. Slėniai, tokie kaip „Saulėtekis“, „Nemunas“ ar „Santara“, tapo vietomis, kur atliekami svarbūs biotechnologijų, informacinių technologijų ir kitų sričių tyrimai.
Tačiau, vertinant slėnių poveikį, matyti ir iššūkių. Vienas iš jų – kaip įtraukti daugiau jaunų talentų ir skatinti jų kūrybines iniciatyvas. Slėniai, nors ir aprūpinti modernia infrastruktūra, vis dar nevisiškai išnaudoja savo potencialą kaip inovacijų ir startuolių platformos.
STEAM tinklas: kūrybiškumo ir smalsumo inkubatorius
Tokios šalys kaip Suomija ar JAV jau seniai suprato, kad STEAM ugdymas yra tiesioginis kelias į konkurencingą visuomenę. JAV federalinės iniciatyvos, skatinančios STEAM mokslą nuo mokyklų iki universitetų, jau dabar duoda vaisių: iš šių švietimo sistemų išeina inžinieriai, tyrėjai, startuolių kūrėjai. Lietuva turi šansą kurti panašią ateitį, tačiau tam reikia užtikrinti, kad STEAM centrai veiktų kaip dinamiški, visuomenei prieinami mokslinio smalsumo inkubatoriai.
Lietuvos STEAM tinklas – kaip ir buvo mano sumanyta – yra viena iš ambicingiausių ir reikšmingiausių švietimo iniciatyvų. Idėja paprasta, bet galinga: sukurti dešimt centrų visoje šalyje, kur kiekvienas vaikas, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, galėtų praktiškai pažinti mokslą, technologijas, inžineriją, menus ir matematiką (STEAM).
Šiose erdvėse moksleiviai gali konstruoti robotus, atlikti cheminius eksperimentus, programuoti ir modeliuoti realias situacijas, kurios skatina analitinį mąstymą. Tai, mano požiūriu, nėra tik modernūs kabinetai – tai platformos, kurios gali keisti mūsų visuomenę, ugdydamos technologijomis besidominčią, kūrybingą ir savarankišką jaunąją kartą.
Deja, kaip dažnai nutinka su ambicingais projektais, STEAM tinklo įgyvendinimas nebuvo vientisas ir nuoseklus. Nors idėja buvo aiški ir stipri, vyriausybių veiksmai buvo padriki – tinklas vystytas kaip „proginių saldainių“ dalinimas. Centrai atsirado, tačiau daugelyje jų trūksta nuoseklumo, aiškių strateginių gairių ir resursų, reikalingų užtikrinti ilgalaikę veiklą.
Kai kurie centrai veikia aktyviai, tačiau kitur veiklos apsiriboja fragmentiškais renginiais, kurie nesukuria nuoseklios mokslo populiarinimo kultūros. Be to, regioniniuose centruose jaučiamas mokytojų ir specialistų trūkumas, o šios erdvės kartais tampa tik papildomais mokyklų kabinetais.
„Mokslo sala“: mokslo populiarinimo pavyzdys
Interaktyvus mokslo muziejus „Mokslo sala“ Kaune – tai Lietuvos siekis įkvėpti naująją kartą. Čia mokslas tampa ne sausa teorija, o nuotykiu. Fiziniai eksperimentai, interaktyvios ekspozicijos ir patirtys kviečia kiekvieną lankytoją pasinerti į mokslo pasaulį.
Pasaulyje tokių muziejų sėkmės pavyzdžiai – nuo „Exploratorium“ San Franciske iki „Deutsches Museum“ Miunchene – rodo, kad tokios iniciatyvos gali tapti ne tik švietimo, bet ir turizmo traukos centrais. Lietuvai svarbu, kad „Mokslo sala“ taptų tarptautinio lygio erdve, kurioje mokslas ir technologijos susilieja su kūryba ir bendruomenės įtraukimu.
JAV STEAM strategija: pamokos Lietuvai
Jungtinėse Amerikos Valstijose STEAM švietimas yra neatsiejamas nuo nacionalinės strategijos. Tai valstybinis prioritetas, kuris stiprina šalies ekonomiką, užtikrina technologinį pranašumą ir skatina talentų ugdymą. Federalinė vyriausybė investuoja į STEAM programas šimtais milijardų dolerių, remia mokslinius tyrimus, skiria stipendijas studentams ir kuria glaudų ryšį tarp mokslo ir verslo.
Lietuva gali ir turi mokytis iš šios patirties. Mums būtina:
- Kurti ilgalaikę valstybinę STEAM strategiją. Mokslas turi būti traktuojamas kaip viena svarbiausių nacionalinės darbotvarkės sričių.
- Investuoti į mokytojus. Mokytojų kvalifikacija ir motyvacija yra kertiniai švietimo sistemos elementai. Lietuva turi užtikrinti, kad mokytojai turėtų priemonių ir galimybių dirbti su moderniausiomis technologijomis.
- Stiprinti mokslo ir verslo ryšį. STEAM centrai ir Slėniai turi tapti platformomis, kuriose verslas ir mokslininkai kartu kuria naujas idėjas ir produktus.
- Skatinti jaunimą. Mūsų jaunimas turi žinoti, kad mokslas yra ne tik prasmingas, bet ir įdomus kelias į sėkmingą ateitį. Reikia investuoti į stipendijas, konkursus, tarptautinius mainus.
Mokslas – mūsų ateities pagrindas
Lietuvos pažanga priklauso nuo to, kaip mes pasinaudosime savo turimomis galimybėmis. Slėniai, STEAM tinklas ir „Mokslo sala“ – tai tik pirmi žingsniai. Tikrosios permainos įvyks tada, kai šios iniciatyvos taps mūsų visuomenės dalimi, kai mokslas taps nacionalinės tapatybės ir pasididžiavimo dalimi.
Mokslas nėra tik žinios. Tai ateitis, kurią mes galime sukurti. Turime dirbti kartu – politikai, mokslininkai, mokytojai ir visuomenė – kad Lietuva taptų mokslo ir inovacijų lydere, kuriančia ne tik savo šalies, bet ir pasaulio ateitį.
dr. Helga Marija Kauzonė yra buvusi švietimo ir mokslo viceministrė, Lietuvos žaliųjų partijos Valdybos narė
